Liepos 24 dienos George'o W. Busho kalba vėl tryško optimizmu: „Nepaisant dabartinių ideologinės kovos su smurtiniu ekstremizmu iššūkių, laisvos tautos nugalėjo ir mes vėl nugalėsim.“

Šioje kalboje G. W. Bushas paminėjo, kad visuotinis laisvės skatinimas yra JAV „nacionalinis interesas“, ir ragino plėtoti JAV paramą, skirtą institucijoms, kovojančioms su skurdu, ligomis, paremti.

Nuolatinis G. W. Busho administracijos kritikas, žurnalistas Seimuras Heršas per radijo interviu reziumavo: „Jis išliks agresyvus prezidentas iki pat pabaigos. Nemanau, kad dėl to gali būti keliamas koks nors klausimas. Jis vis dar turi ambicijų.“

Be to, paskutiniais kadencijos mėnesiais JAV prezidentams būdingi rimti susimąstymai dėl jų istorinio palikimo – G. W. Bushas taip pat nėra išimtis. Ši liepos 24 d. kalba, kurioje buvo ypač akcentuojamos įvairios „vizijos“, anksčiau sukompromitavusios jo tėvą, atrodo, taps ir G. W. Busho palikimo įtvirtinimo dalimi.

Priešingai nei S. Heršo diskusijoje prezidento administracijos politikos Iranui taikymo klausimais ir karinių veiksmų prieš šios šalies branduolinę programą galimumo, Vašingtono karingoji retorika pastarosiomis savaitėmis nutilo. Populiarėja pranešimai, kad Dž. Bušo paskutinių mėnesių kadencijos politika virs istorine diplomatinių santykių su Iranu pagerinimo forma. Liepos 19 d. valstybės sekretorės pavaduotojas Viljamas Bernsas buvo nusiųstas į susitikimą akis į akį su Irano ir ES diplomatais. Pasirodė nekonkretūs pranešimai, kad JAV valstybės departamentas svarsto interesų skyriaus Teherane įkūrimą.

Taip pat G. W. Bušo „artėjimas link finišo“ pasireiškia kitose srityse, pvz., pranešimai visuotinio atšilimo klausimais, kuriuose minimi prezidento ketinimai įkurti „paminklus laivynui“, kurie apsaugos šimtus tūkstančių kvadratinių mylių unikalaus vandenyno ploto.

Nustebę yra ne tik G. W. Busho priešininkai ir kritikai, bet ir jo ilgalaikiai šalininkai. Respublikonų partijos aktyvistai yra susirūpinę, kad pastebimi G. W. Busho pozicijos pokyčiai gali pakenkti Arizonos senatoriaus Johnas McCaino, ilgai palaikiusio G. W. Busho taktiką Irake bei palankiai vertinusio griežtą politiką Irano klausimu, kandidatūrai.

Visgi G. W. Bushas toliau nesijaudindamas keičia savo politiką: prezidento administracija šiuo metu derasi dėl ilgalaikio saugumo pakto su Iraku sudarymo, dalyvauja bandant užbaigti PPO Dohos derybų ciklą ir stengiasi sukurti naują karkasą visuotinio atšilimo klausimams, kurie apims ir apleisto Kyoto protokolo pakeitimą.

Liepos 24 d. kalboje G. W. Bushas rėmėsi jo pirmtakų siekiais: Vudrou Vilsono svajone sukurti „saugų pasaulį demokratijai“, Johno F. Keneddy garantijomis „sumokėti bet kokią kainą laisvės išlaikymui užtikrinti“ ir Ronaldo Reigano „pasaulio, kuriame visi žmonės yra bent jau laisvi nuspręsti savo likimus“ vizija. Taigi, G. W. Bushas nori palikti garbingą ir ilgai išliekantį savo paveikslą.

Pagal 2008 m. liepos 28 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.