Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Didžiausias XXI amžiaus genocidas – Darfūro humanitarinė krizė (3)

Lina Kriaučionytė
2007 01 17

Vieno žmogaus mirtis – tragedija, milijonų – statistika.

(Stalinas) 

www.moorsmagazine.com/actualia/darfur.html

Kol pasaulio visuomenė, sutelkusi dėmesį į Iraką, apgailestauja dėl vienam nusikaltėliui - buvusiam Irako prezidentui S. Huseinui - įvykdytos mirties bausmės, vakariniame Sudano regione – Darfūre – vykstantis ginkluotas konfliktas nuo 2003 m. jau nusinešė daugiau nei 400000 gyvybių,  du milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus ir bėgti į kaimynines šalis, dar maždaug milijonas žmonių kasdien kenčia badą bei fizinę ir seksualinę prievartą.

Kaip bebūtų gaila, reikia pripažinti, kad straipsnio pradžioje pacituota Stalino mintis vis dėlto yra teisinga. Kiek žmonių Lietuvoje girdėjo apie įvykius Sudane, o kiek jų galėtų pakomentuoti problemos esmę? Spauda tyli, politikos veikėjai taip pat. Problema Lietuvai neaktuali? 

Konfliktas vyksta Darfūre, vakariniame Sudano regione, kuris dydžiu prilygsta Prancūzijai. Iki konflikto pradžios šiame regione gyveno daugiau nei 7 milijonai žmonių. Pagrindinis jų verslas – žemdirbystė ir gyvulių auginimas. Didžiausia kova vyksta tarp „Janjaweed“, ginkluotos grupės, sutelktos iš Abbala genčių (kupranugarių augintojų) atstovų, ir Baggara genties žmonių, kurie užsiima žemdirbyste. Sudano vyriausybė, viešai neigdama savo paramą „Janjaweed“ grupuotei, slapta teikė jai ginklus ir pagalbą bei dalyvavo bendruose puolimuose, atakavo kai kurias vietos gyventojų etnines grupes. Kitaip nei  II-jame Sudano pilietiniame kare, kuriame kova vyko tarp musulmonų, krikščionių ir animistų, Darfūre dauguma gyventojų yra musulmonai, kaip ir „Janjaweed“ grupuotės kovotojai. Globojama Sudano vyriausybės, grupuotė vykdo afrikietiškos kilmės sudaniečių etninį valymą.

Dabar kovos laukas plečiasi į rytinį Čadą, kur eskaluojamas karas tarp Sudano ir Čado gali pavirsti į dar didesnę humanitarinę krizę. Šiose bei pietinio Darfūro apylinkėse iškyla neišvengiama Čado sukilėlių invazijos grėsmė. Kova čia vyksta intensyviausiai ir civiliai gyventojai atsiduria didžiausiame pavojuje. Taigi, karui išsiplėtus, humanitarinė krizė gali tapti dar gilesnė.

Anot JT, tai viena didžiausių humanitarinių krizių pasaulio istorijoje, palietusi apie 4 milijonų žmonių gyvenimus. Nuolatinis konfliktas ir visur sutinkami benamiai – šios krizės padariniai. Humanitarinė pagalba Darfūrą pasiekia mažu mastu, nes jai kelią pastoja sukilėliai ir nusikaltėliai, o politikų kalbos yra bevaisės. Namų neteko daugiau nei 2 milijonai gyventojų. Šimtai moterų ir mergaičių buvo išprievartautos. „Septyniolikmetė mergina, kuri mėgino priešintis, buvo išprievartauta ir nužudyta, o išniekintas kūnas rastas kaimo gatvėje“ – rašoma saite http://www.darfurgenocide.org/. Kaimai bombarduojami, išplėšiami ir sudeginami. Dėl vandens ir maisto trūkumo nuo bado ir ligų miršta civiliai žmonės. Tie, kurie lieka gyvi, yra priversti bėgti į kaimynines šalis, tokias kaip Centrinė Afrikos Respublika, Kenija, Egiptas.

Kaip manote, kas jų ten laukia? Niekas nežino, kiek tiksliai žmonių pabėgo, pavyzdžiui, į Egiptą. Stebėtojai apytiksliai nustatė – nuo 1 iki 3 milijonų. Pabėgėliai svečiose šalyse susiduria su nedarbu, gyvenamojo ploto trūkumu, nepakankama sveikatos apsauga, švietimo problemomis bei plačiai pasklidusia rasine diskriminacija.

Tarptautinės pastangos numalšinti konfliktą Darfūre

Nors JT atsisakė šį konfliktą pavadinti genocidu, motyvuodamos tuo, kad nėra pakankamai požymių, atitinkančių genocido apibrėžimą, tačiau daugumos šalių žiniasklaidos ir vyriausybių supratimu šis konfliktas yra genocidas arba etninis valymas.

Žydų holokaustas pademonstravo savalaikės tarptautinės reakcijos į genocidą, kaip ir į ketinimą jį vykdyti, nebuvimo pragaištingumą. Holokausto metu pasaulis vangiai reagavo arba išvis nereagavo į naujienas apie milijonų žydų žudynes, tarptautinė reakcija apie ketinimą vykdyti genocidą ir jo vykdymą nebuvo pakankama arba buvo reaguota per vėlai. Taigi akivaizdu, kad valstybių atsako į genocidą modeliai nepasikeitė iki šios dienos. 1990 m. genocidas Ruandoje taip pat susilaukė labai mažai tarptautinio dėmesio.  

Žinoma, negalima teigti, kad pasaulio visuomenė visiškai nusisuko nuo krizės Darfūre. Pati Sudano valdžia trukdė žurnalistams aprašyti įvykius, nesuteikdama informacijos. Chartumas neigia esant genocidą ir kaltina vakarų žiniasklaidą už „burbulo išpūtimą“. Taigi už situacijos blogėjimą pirmiausia yra atsakinga šalies vyriausybė. Ji vis dar deda pernelyg mažai pastangų, kad stabilizuotų situaciją, suvaldytų nereguliarias ginkluotas formuotes ar apsaugotų kelius nuo banditų ir kitų marginalinių elementų. Šios konfliktų draskomos musulmoniškos valstybės vyriausybė kategoriškai atsisako užsienio pajėgų įvedimo, aiškindama, kad taip užslėptai mėginama susilpninti šalį.

Jungtinių Tautų Organizacijų (JTO) nesėkmė

Jungtinėms Tautoms, siekiančioms susilpninti humanitarinę krizę, nepavyko nuraminti šio įsiliepsnojusio ginčo. Apie nesėkmę taip pat kalbėjo JT generalinis sekretorius Kofis Ananas savo atsisveikinimo kalboje specialiosios Saugumo Tarybos sesijos metu. Jis peikė Žmogaus teisių komisiją už dėmesio sutelkimą į Izraelio pasmerkimą, tuo tarpu kai Darfūre vyksta humanitarinė katastrofa. Ir pareiškė, jog tokia apatija nedaro garbės susitarimams ir konvencijoms, kurių pasaulis prisiekė laikytis.

Pasaulio žiniasklaida nevengia kritikuoti JTO misijos Sudane. Deja, komentarai dažniausiai liečia ne pačių įvykių esmę, teikiamą humanitarinę pagalbą, o akcentuojami taikdarių nusikalstami veiksmai (pavyzdžiui, vietos berniukų seksualinis prievartavimas), kurie dar labiau prisideda prie JTO įvaizdžio smukimo.  

Afrikos Sąjungos iniciatyva

Sudano valdžiai atsisakius priimti užsienio valstybių pagalbą, veikti ėmėsi Afrikos Sąjunga (AS). Tačiau jos taikos palaikymo misijos pajėgos nesugeba užtikrinti minimalaus saugumo šiame Sudano regione. Su 2006 m. gegužės mėn. AS inicijuota taikos sutartimi sutiko tik Sudano vyriausybė, tačiau sukilėlių grupės atsisakė pasirašyti susitarimą.

Rugpjūtį JTO priėmė rezoliuciją nusiųsti 17300 taikos palaikymo pajėgų karių. Tačiau Sudano vyriausybė  nesutiko su rezoliucija ir kitą dieną surengė smarkų puolimą. Netrukus po to paprašė AS išvesti kariuomenę iš regiono, nurodydama, kad ji neturi teisės perleisti užduoties JT ar kuriai nors kitai organizacijai ar valstybei. Neva ši teisė priklauso tik Sudanui. JTO pagalbos pasiprašė Čadas, todėl AS pajėgos buvo paliktos regione kaip gyvybiškai reikalingos.

Kitų valstybių  pastangos nuslopinti konfliktą

JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais apkaltino Sudaną nesugebėjimu apginti savo piliečius Darfūro regione. Kalbėdama JT Generalinėje Asamblėjoje ji pažymėjo, jog Sudanui laikas baigiasi, ir užsiminė, kad jeigu ir toliau jis atsisakys JT taikdarių pagalbos, bus galimos „kitos priemonės“. Prasidėjus Naujiesiems metams, Vašingtonas pagrasino Sudano vyriausybei, kad imsis finansinių sankcijų ir pareikalavo baigti diplomatinę konfrontaciją tarp Chartumo ir pasaulio.

Europos Sąjunga pabrėžia savo gilų susirūpinimą humanitarine krize ir didelio masto žmogaus teisių pažeidimais. Ji ragina Sudano vyriausybę dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta galimybė teikti humanitarinę pagalbą ir kad būtų nuginkluotos sukilėlių karinės formuotės. ES labai gerai įvertino AS pastangas įgyvendinti ugnies nutraukimo stebėjimo mechanizmą Darfūro regione ir įsipareigojo teikti jai finansinę ir humanitarinę paramą, tačiau rimtesnių priemonių sustabdyti humanitarinę krizę kol kas nesiėmė.

Situacijai blogėjant ir JT priėmus rezoliuciją įvesti 22 500 taikdarių pajėgų karių, Sudano vyriausybė pagaliau sušvelnino toną. Taigi panašu, kad pasauliui teks kalbėtis su Sudanu kuo griežčiau, kad pagaliau šalies vadovybė pažvelgs į savo valstybę ir pamatys, kuo ji virto. Už tiek paaukotų gyvybių, už įvykdytą tokio laipsnio genocidą jos turėtų laukti reikiamas atpildas. Tačiau palikim tai spręsti Aukščiausiojo teismui.

Dabar svarbiausia, kad mes, visuomenė, nestovėtume nuošalyje, kol vyrai, moterys ir vaikai žudomi, prievartaujami, kol naikinami milijonai žmonių. Juk tai reiškia žmonijos ateities aukojimą. Jau per vėlu išsaugoti tūkstančius, kurie nužudyti, tačiau dar ne vėlu padėti tūkstančiams, kurie kasdien susiduria su mirties pavojumi...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras