Remiantis ypač slaptu pranešimu dėl ateities saugumo, Europa turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti Jungtinėms Valstijoms didelį kiekį informacijos, susijusios su jos piliečiais, tam, kad būtų įmanoma įkurti euroatlantinę bendradarbiavimo zoną kovai su terorizmu.

Kaip teigia atsakingi pareigūnai, 27 Europos Sąjungos (ES) šalys narės taip pat turėtų kaupti žinias apie terorizmą, plėtoti bendrą įtariamųjų sekimą vaizdo priemonėmis, stebėti automatiškai valdomų lėktuvų galimybes, sukurti antiterorizmo centrų tinklus ir padidinti žinių koordinavimo struktūros Briuselyje vaidmenį ir galias.

53 puslapių dokumente, parengtame vidaus reikalų ir teisingumo ministrų vadinamosios Ateities grupės iš šešių ES šalių narių – Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Čekijos – teigiama, kad Europai reikėtų integruoti savo teisėtvarką, žinių kaupimą ir politiką, kuria siekiama nugalėti terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, legalią ir nelegalią imigraciją.

Pranešimas, su kuriuo susipažino ir „The Guardian“, po 18 mėnesių darbo buvo pateiktas svarstyti ES vyriausybėms praeitą mėnesį. Grupė, į kurią taip pat įeina ir Europos Komisijos pareigūnai, buvo įkurta praėjusiais metais ir įpareigota sudaryti saugumo ir teisingumo politikos planą kitiems penkeriems metams.

Baroness Scotland, Jungtinės Karalystės įgaliotinė, buvo grupės stebėtoja, kad įvertintų šio dokumento reikšmę Didžiajai Britanijai, kurios teisinė sistema, priešingai nei žemyninės Europos, paremta papročių teise.

Prieštaringi grupės siūlymai, pvz., jos raginimai Europai sukurti ekspedicinį ginkluotosios žandarmerijos korpusą sukarintai intervencijai į užsienį, tikėtina, sukels daug ginčų.

Pranešime teigiama, kad ES nepavyks nugalėti terorizmo, jeigu nebus visavertės partnerystės su Vašingtonu, o šis procesas dabar atkakliai tęsiamas, nors ir nereguliariai.

„ES turėtų suformuoti aiškią poziciją dėl euroatlantinės zonos bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis laisvės, saugumo ir teisingumo klausimais“, – rašoma pranešime.

Remiantis šiuo paktu, kuris bus realizuotas vėliausiai iki 2014 metų, informacija apie Europos piliečius ir keliautojus bus perduodama Jungtinių Valstijų valdžiai. Daug derėtasi dėl pritarimo šiam paktui, bet tam trukdė privatinės teisės ir duomenų apsaugos režimų skirtumai.

Europos Komisija ir Jungtinių Valstijų tėvynės saugumo departamentas stengiasi sureguliuoti privatinės teisės neatitikimus, kad būtų galima leisti duomenų pasikeitimą dideliais kiekiais. Tarptautinį susitarimą yra tikimasi pasiekti šiais arba kitais metais.

Pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. „The Guardian“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.