Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Persiškas galvosūkis Vašingtonui

Simas Jankauskas
2007 01 16

www.piperreport.com/archives/2005_02.htmlJau beveik trys dešimtmečiai, kai JAV užsienio politiką formuojantys strategai ir geopolitikai nesėkmingai mėgina išspręsti galvosūkį, kurio esmė – kaip į sau lojalių sąjungininkų gretas susigrąžinti Iraną. Nuo 1979 m. islamiškosios revoliucijos ši persų valstybė Vidurio Rytų regione vykdo JAV interesų neatitinkančią užsienio politiką – remia radikalius islamistus, siekia susilpninti Izraelio galią, bando destabilizuoti situaciją musulmoniškose Persijos įlankos valstybėse ir kt.

Remiantis Zbignievu Bžezinskiu (Zbigniew Brzezinski), Iranas vaidina itin svarbaus geopolitinio centro vaidmenį, dėl ko kiekviena globalaus dominavimo norinti valstybė stengiasi įgyti Iraną sau lojalių sąjungininkų gretose. Iranas, kaip lojalus sąjungininkas, globalaus dominavimo siekiančiai jūrinei galybei – JAV – būtų naudingas, nes:

  • atribotų heartlando galybę nuo šiltųjų Persijos įlankos vandenų;
  • padėtų kontroliuoti iš Vidurio Rytų regiono transportuojamus naftos ir dujų išteklius;
  • leistų daryti didesnę įtaką Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos valstybėms;
  • galėtų padėti atsverti sunitinių arabų valstybių galią (dauguma iraniečių yra šiitai ir persai).

Verta prisiminti, jog Šaltojo karo metais (1946–1979 m.) Iranas, ištikimas JAV sąjungininkas, kartu su Izraeliu buvo pagrindiniai amerikiečiams palankios tvarkos Vidurio Rytų regione užtikrinimo garantai. Be Irano, šiandien amerikiečių dėka (2003 m. sutriuškino Iranui priešišką S. Huseino režimą) dominuojančio Persijos įlankoje, neįsivaizduojamas joks stabilesnis Vidurio Rytų regiono saugumo kompleksas. 

Įdomu, jog pastaruoju metu Iranas amerikiečiams tampa itin svarbus ir dėl sudėtingos situacijos Irake. Akivaizdu, jog amerikiečių neokonservatorių, aktyviai rėmusių karo prieš Iraką idėją, planas nepasiteisino. Irakiečiai JAV ir jų sąjungininkių karių nepasitiko su gėlėmis. Staigaus Irako virtimo demokratijos bastionu Vidurio Rytų regione neišvydome.

Šiandien nėra Irako, kaip demokratinės valstybės pavyzdžio, kuris galėtų paskatinti demokratijos plitimą kitose musulmoniškose Vidurio Rytų šalyse. Vietoje demokratinio Irako amerikiečiai mato Persijos įlankoje dominuojantį nedemokratinį Iraną. Daugelio Vidurio Rytų regiono saugumo ekspertų manymu, situaciją Irake, balansuojančiame ant pilietinio karo ribos, būtų galima stabilizuoti tik susitarus su Teheranu. Taigi Iranas Vašingtonui gali tapti „raktu“ Irako problemai išspręsti. 

Tam, kad amerikiečių nesėkmė Irake būtų paversta itin svarbia strategine pergale, tereikia Iraną persivilioti į savo sąjungininkų pusę. Pretekstas Teherano ir Vašingtono santykių peržiūrėjimui yra Irano įgyvendinama branduolinė programa, kuri, daugumos JTO Saugumo Tarybos narių įsitikinimu, gali būti panaudota branduolinio ginklo sukūrimui. Siekdama sustabdyti Irano branduolinės programos įgyvendinimą ir susigrąžinti persų valstybę į sau lojalių sąjungininkų gretas, JAV gali naudoti „bizūno“ arba „meduolio“ diplomatiją. 

„Bizūno“ diplomatija reiškia JAV pasirinkimą eiti gilesnės konfrontacijos su teokratiniu režimu link. Šiuo atveju kalbama ne tik apie griežtesnių sankcijų Iranui nustatymą, bet ir apie grasinimus panaudoti jėgą. Panašu, kad sankcijos Iranui, kurias 2006 m. gruodžio 23 d. JTO Saugumo Taryba vieningai nutarė pradėti taikyti, Teherano neišgąsdino. Irano politiniai lyderiai toliau deklaruoja savo pasiryžimą plėtoti branduolinę programą (pavyzdžiui, toliau sodrinti uraną).

Vašingtono grasinimai karinės jėgos panaudojimu greičiausiai tik ir liks grasinimais. Plataus masto karinė operacija sunkiai įsivaizduojama dėl to, jog amerikiečių karinės pajėgos šiandien yra sukoncentruotos Irake ir negali būti iš ten patrauktos, nesukeliant ir taip nestabilioje šalyje dar didesnio chaoso. Iranas kariniu požiūriu yra stipresnis nei 2003 m. Irakas. Pagal gyventojų skaičių didžiausia pasaulyje šiitinė valstybė, t. y. Iranas, Iraką lenkia beveik tris kartus. Be to, Iranas turi pakankamai priemonių tam, kad „paralyžiuotų“ naftos transportavimą Persijos įlanka.

Prevenciniai kariniai smūgiai, kuriais būtų siekiama sunaikinti visus su persiška branduoline programa susijusius objektus, tikėtini. Tiesa, kyla daug abejonių dėl jų efektyvumo/rezultatyvumo. Pirma, su Irano branduoline programa susijusių objektų yra daug (manoma, jog maždaug 20). Antra, jie plačiai išbarstyti po visą Irano teritoriją. Trečia, daugelis jų yra giliai po žeme.

Didelė tikimybė, jog Irano branduolinių objektų sunaikinimas dėl išvardintų priežasčių pareikalautų daug civilių aukų. Beveik neabejojama, jog karinių smūgių metu būtų sunaikinta daug religiniu ir kultūriniu požiūriu svarbių objektų, kas priešiškai amerikiečių atžvilgiu nuteiktų net tuos iraniečius, kurie į JAV šiandien žiūri pozityviai. Vašingtonui būtų itin sudėtinga karinius smūgius prieš Iraną pagrįsti teisiniu ir moraliniu požiūriu. Galiausiai nereikėtų atmesti tikimybės, jog prevenciniai kariniai smūgiai teokratinį režimą tik paskatintų greičiau sukurti branduolinį ginklą.

„Meduolio“ diplomatija JAV valdantysis elitas kol kas visai nesinaudoja arba naudojasi labai minimaliai, kol Vašingtonas Iranui oficialiai nepasiūlė jokių „dovanų“, jei šis geranoriškai sutiktų atsisakyti savo branduolinių ambicijų. Maiklo Makfolio (Michael McFaul), Abo Milanio (Abbas Milani) ir Lerio Daimondo (Larry Diamond) manymu (The Washington Quarterly, Winter 2006–2007), Vašingtonas, ilgai nedelsdamas, galėtų pateikti labai dosnų pasiūlymą Iranui mainais už branduolinės programos sustabdymą ir didesnę pagarbą žmogaus teisėms. Jis turėtų būti toks:

  • diplomatinių santykių užmezgimas (diplomatiniai santykiai tarp valstybių nutraukti po 1979 m. islamiškosios revoliucijos);
  • ekonominių sankcijų taikymo atsisakymas;
  • saugumo garantijų suteikimas.

Jei Teheranas priimtų pasiūlymą, tai į Iraną ateitų amerikiečių verslininkai ir nevyriausybinės organizacijos, kas anksčiau ar vėliau paskatintų nedemokratinio režimo transformaciją į demokratinį. Jei Teheranas atsisakytų pasiūlymo, tai visiškai pateisintų JAV „bizūno“ diplomatijos taikymą.

Iš tiesų JAV valdantysis elitas nuo 1979 m. islamiškosios revoliucijos teokratiniam režimui nuolat kėlė reikalavimus ir nepateikė jokių rimtų, Iranui itin naudingų, pasiūlymų. Šiandien, kuomet amerikiečių kariai „įklimpę“ Irake, „meduolio“ diplomatijos taikymas būtų pakankamai racionalus, siekiant persų valstybės susigrąžinimo į savo sąjungininkų gretas. Viena vertus, išbandydamas „meduolio“ diplomatiją Vašingtonas niekuo nerizikuotų. Kita vertus, jei „meduolio“ diplomatija pasiteisintų, persiškas galvosūkis būtų išspręstas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras