Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Dėl Gruzijos puolimo Lietuva liko kvailio vietoje (39)

Kęstutis Girnius
2008 08 09

Atrodo, kad Gruzija nutarė atkariauti separatistinį Pietų Osetijos regioną. Nors padėtis dar nevisiškai aiški ir skelbiami prieštaringi pranešimai, Gruzijos ginkluotosios pajėgos pradėjo plataus masto karines operacijas, puola sostinę Cchinvalį, gal net užėmė miestą. Tbilisis skelbia esą kontroliuoja didžiąją dalį Pietų Osetijos teritorijos.

Prezidentas Michailas Saakašvilis paskelbė visuotinę karinę mobilizaciją, teigė, kad atstatoma konstitucinė tvarka Pietų Osetijoje. Kalbėta ir kiečiau. Gruzija teigia, kad operacijos tikslas yra „nuversti kriminalinį režimą“. Maskva neigia Gruzijos pranešimus, esą trys Rusijos kariniai lėktuvai puolė taikinius Gruzijos teritorijoje. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad rusų taikdariai nukentėjo per gruzinų puolimus. „Tai labai liūdna ir išprovokuos atsaką“, tačiau nenurodė, kaip bus reaguojama.

Šiuo metu Pietų Osetijoje gyvena apie šimtą tūkstančių gyventojų. Toks „nykštukas“ nepajėgus duoti atkirtį rimtesniam Gruzijos puolimui. Jei Rusija ryžtingai neįsikiš, o Tbilisis tęs puolimą, Gruzijai turėtų pasisekti užimti Cchinvalį ir jo apylinkes, didelę dalį Pietų Osetijos, gal net visą regioną.

Tarkime, kad Gruzija turi teisę griebtis smurto, siekdama apginti savo teritorinį vientisumą ir priversti sukilėlius paklusti centrinei valdžiai. Bet ar racionalu tai daryti? Nėra abejonių, kad atsakymas į klausimą yra neigiamas, net jei Gruzijai pasisektų greitai užimti visą Pietų Osetiją. Šios pergalės kaina veikiausiai bus Abchazijos netekimas.

Puolimas yra didelis iššūkis ne tik Rusijai, bet ir naujajam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Pietų Osetija buvo savotiškas, nors ir nelegalus, Rusijos protektoriatas, daugelis osetinų turi Rusijos pilietybę. Rusija ne kartą davė suprasti, kad ji įsipareigojusi ginti Pietų Osetiją ir jos gyventojus. Rusija negali nereaguoti į antpuolį. Nieko nedarymas, prisitaikymas prie pakitusios situacijos pakirstų Rusijos patikimumą, sukurtų „popierinio tigro“ įspūdį, gal net skatintų klientus Vidurio Azijoje nuo jos atsiriboti ir ieškoti kitų globėjų, paverstų niekais Rusijos pastangas vaizduotis pasaulio galybe.

Kiekvienu atveju Maskva reaguos kietai, juolab kad prezidentas Medvedevas pastatytas į tiesiog nepakenčiamą padėtį. Jis jaus spaudimą įrodyti, kad nėra „mėmė“ ir gins šalies interesus taip pat atkakliai kaip jo pirmtakas Putinas. Ypač svarbu pirmosiomis kadencijos dienomis visiems įrodyti savo ryžtą. Ir ne tik Gruzijai, bet ir visam pasauliui. Reikia stebėti, ar Rusija palaikys Amerikos pastangas taikyti naujas sankcijas Iranui.

Sunku prognozuoti, ką Rusija darys. Ji gal net susitaikys su Pietų Osetijos praradimu. Bet tai tik sutvirtins jos ryžtą visomis išgalėmis apsaugoti Abchaziją, kuri jai svarbesnė ir kurios separatistinė valdžia tvirtesnė. Ligi šiol Maskva oficialiai pripažino Gruzijos teritorinį vientisumą ir savo politikos nepakeitė net po Kosovo nepriklausomybės paskelbimo. Abchazijos nepriklausomybės paskelbimu ji daug nelaimėtų, tad nuo šio žingsnio gali susilaikyti. Bet manytina, kad ji suteiks daugiau karinės paramos, gal padidins savo „taikdarių“ skaičių, tuo siekdama užtikrinti, kad ji galėtų sustabdyti bet kokį puolimą.

Palaidota paskutinė viltis, kad Gruzija ir Abchazija taikiai susitars. Giliai įsišaknijęs abchazų nepasitikėjimas Gruzija visada buvo viena pagrindinių kliūčių bet kokiam susitarimui. Abchazai atmetė kovo mėnesį Tbilisio pasiūlytą dosnų reintegracijos planą, kuris suteiktų Abchazijai plačią autonomiją, veto teisę kalbos ir kultūros klausimais, net sukurtų naują Abchazijos viceprezidento postą. Pasiūlymas buvo atmestas, nes abchazai nuogąstavo, kad Tbilisis pamirš visus savo pažadus, kai Abchazija pripažins Gruzijos suverenumą.

Pietų Osetijos nukariavimas nebūtinai užtikrins taiką. Osetinai ir kiti „savanoriai“ gali pradėti partizaninį pasipriešinimą arba teroristinę kampaniją Čečėnijos pavyzdžiu, o Maskva juos gali remti ginklais ir prieglobsčiu.

Pagaliau dėl Gruzijos Lietuva liko kvailio vietoje. Bene vakar Saakašvilis paprašė prezidento Valdo Adamkaus pagalbos padėti informuoti apie Pietų Osetijoje susidariusią situaciją Europos Sąjungos (ES) ir kitų Vakarų šalių vadovus, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių sustabdyti kraujo praliejimą. Neabejoju, kad Saakašvilis jau buvo nutaręs pradėti karines operacijos, kurios neišvengiamai didina, bet ne mažina kraujo praliejimą, Saakašvilis visada buvo neprognozuojamas, linkęs lošti va banque ir nesirūpinti galimomis pasekmėmis. Gal jis įsitikinęs, kad Gruzija niekada neatgaus Abchazijos, tad reikia bent atsiimti Pietų Osetiją. Gal viliasi, kad abchazai bus įbauginti ir pasiduos spaudimui. O gal galvoja apie savo vietą istorijoje, arba iš vis negalvoja?

http://www.alfa.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 39)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras