|
Godumas kaip aukščiausia altruizmo forma
Vadim Dubnov 2007 01 13
Kad ir kaip džiugintų klausą įprastinė naujametė uvertiūra čiaupų užsukimui Baltarusijos-Rusijos pasienyje, Baku siužetas dujų kainodaros tema ateityje gali tapti ne mažiau patraukliu ir todėl, jog jis ne vien tik Baku tema.
Jau akivaizdūs Gazprom laimėjimai mokant kaimynus ūkininkavimo raštingumo. Bet reikalas ne vien dėl energiją taupančių technologijų, kurių reikalingumą įsisąmonino ne tik Ukraina, bet ir Baltarusija. Jei Gazprom nebūtų kilusi staigi aistra prekiauti rinkoje vadovaujantis rinkos santykiais, būtų buvę galima dar dešimtmečius iškilmingą dujotiekio Baku-Džeichanas atidarymą derinti su reguliaria Rusijos metų Azerbaidžane kaita į Azerbaidžano metus Rusijoje. Patvirtinant pasirinkto kelio nuoseklumą, dalį Kaspijos naftos paleisti Novorosijsko kryptimi. Dėl tokio stabilumo ir iš jo kylančių galimų politinių perspektyvų buvo įmanoma nepaisyti to fakto, kad bet kokia posovietinės politekonomijos konstrukcija yra neperspektyvi ir dirbtinė.
Apskritai, dar prieš kelis mėnesius niekas net ir nedrįso pagalvoti, kad po Juščenkos ir Saakašvilio apie SNG beprasmybę paskelbs Ilchamas Alijevas.
Bet tvirtai Kremliaus vairuojamas Gazprom sėkmingai suderino neskubios istorijos paskubinimo mechanizmą. Gruzija ir be Maskvos pastangų anksčiau ar vėliau vis tiek pakryptų į NATO ir bendrai į Vakarus, bet dėl susidariusios situacijos Saakašvilis nusprendė tai padaryti neatidėliodamas ir nesižvalgydamas į šalis. Azerbaidžane niekas nieko panašaus nesitikėjo, verslo elitas lengvai užmynė savo lūkesčiams ant gerklės, susitaikęs su tuo, kad ir esant įpėdiniui viskas tekės sena istorijos vaga. Ir kad Kaspijos nafta savo beprasmiu, bet lojaliu keliu tekės į Novorosijsko uostą.
Ir štai tau laimė 235 doleriai už tūkstantį kubų.
Aišku, galima manyti, kad Gazprome neskaito ne tik rusiškų laikraščių, bet net ir savo pasiekimų kronikų. O jose parašyta, pavyzdžiui, kad, atsižvelgiant į Juodosios jūros dugnu nutiestą Žydrąjį srautą, Turkija jau dūsta nuo dujų, patenkančių į ją iš visų pusių. iš to lengva padaryti išvadą, kad dar vieno dujotiekio iš azerbaidžaniškojo Šachdenizo į Turkiją projektas vykdomas anaiptol ne dėl dujų deficito Turkijoje. Galiausiai, kaip ir buvo galima spėti, savo kvotą Turkija perleido Azerbaidžanui, Gruzijai ir, beje, Graikijai.
Nuo 2007 m. Azerbaidžanas ryžtingai ir visiškai atsisakė rusiškų dujų, tuo pačiu įpiršęs Rusijai naftos tiekimo į Novorosijską problemas. Bet dujos tik alegorija. Istorija su 235 doleriais staiga priminė bandymą įkalbėti Alijevą sudalyvauti mūsų rengiamoje gruzijos blokadoje. Visai nepagalvojus, kad Gruzijoje gyvena nemaža azerbaidžaniečių bendruomenė, kad per Gruziją jau nutiesti du azerbaidžaniečių tranzitiniai vamzdynai, kad, pagaliau, Gruzija vienintelė draugiška Azerbaidžanui kaimynė.
Azerbaidžanas pasirinkimą, kuris dar vakar, palaikomas Gazpromo, atrodė ilgam atidėtas, su gruzinišku ryžtingumu pasiruošęs jau šiandien prisimti. Bet net ir tokia subtili pagalba broliškam Azerbaidžanui strategiškai apsisprendžiant atrodo tik amatininko darbas palyginus su analogišku fokusu, kurį Kremlius išdarinėja su dar labiau broliška Armėnija.
Jerevane, skirtingai nuo Tbilisio ir Baku, jau tarsi susitaikė su tuo, kad tiesiog neegzistuoja jokios strateginės partnerystės su Rusija alternatyvos. Būdama ištikima sąjungininko pareigai, Armėnija su viskuo sutinka: ir su Rusijos kariškiais, perdislokuojamais iš Gruzijos į Giumri, ir su bent truputį patrauklesnio ekonomikos sektoriaus perdavimu Rusijai, pirmiausia - energetikos, ir su nuolankiu užmiršimu to fakto, kad prieš dešimt metų pati Armėnija galėjo tapti tranzitine šalimi, nes ekonomiškai neabejotinas maršruto Baku-Džeichanas variantas ėjo būtent per jos teritoriją, bet ja netapo atsiliepiant į primygtinius Rusijos prašymus.
Dabar jau beveik parengtas eksploatavimui dujotiekis iš Irano. Bet net šį savo šansą dalyvauti regioniniuose projektuose Armėnija, kaip ištikimas partneris, taip pat ruošiasi perduoti Gazpromui. Ir nors šiam dujotiekiui nelemta tapti strateginiu, Iranas suprato signalą ir ne tik kad atidėjo eksploatavimo pradžią iki kovo, bet ir užsiminė, jog, tiesiant didelį dujotiekį, kurio rengimą jau pradėjo, vietoje Armėnijos greičiausiai pasirinks jau apsisprendusią Gruziją.
Ir štai pagaliau 235 doleriai už tūkstantį kubų Azerbaidžanui. Atrodytų, galima tik pasidžiaugti priešininko nemalonumais, tuo labiau, kad kaina Armėnijai liko 110 dolerių lygio. Tačiau naujai susidariusių sąlygų dėka gaunant šias palyginus pigias dujas gali kilti sunkumų. 2007 m. Gruzija iš Rusijos nupirko trečdaliu mažiau dujų nei įprasta, ir taip akivaizdžiai persistengė apsidrausdama nuo galimų keblumų su Šachdenizo vamzdžiu. Kai šios problemos bus išspręstos, greičiausiai paaiškės, kad iš Rusijos gaunami dujų kiekiai Gruzijai yra visiškai ne kritiniai. Gruzija nepasirašė Energitikos chartijos, taigi gali derėtis su Maskva dujų tranzito į Armėniją klausimu kiek patinka. Jau nekalbant apie tai, kad ji bus žymiai mažiau suinteresuota viską pametus pulti taisyti savo amžinai trūkinėjantį vamzdį. Kas liks Armėnijai?
Tačiau tai dar ne viskas. Turkija, perduodama Gruzijai savo kvotas, susiejo ją su sąlyga kuo skubiau pradėti geležinkelio Karsas-Achalkalakis-Baku statybą. Ir vėl apeinant Armėniją, kuri labai tikėjosi dalyvauti projekte, sujungsiančiame Turkiją ir Azerbaidžaną. Galbūt tai buvo išvis paskutinis tranzitinis projektas, galėjęs padėti Armėnijai nutraukti savo pasmerktumo žiedą.
Ir, atrodo, titaniškomis Gazprom rinkos specialistų pastangomis lėtai stumiama paskutinė plyta, kuri atrodė nepajudinama. Ateinančiais metais Armėnijoje vyks parlamento rinkimai, tačiau globalios politinės temos, sprendžiant pagal viską, dar netaps pagrindiniu polemikos siužetu. Nors apie rusišką Gruzijos blokadą, kuri virto tikra Armėnijos blokada, būtinai tarp eilučių bus prisiminta. O 2008 m., per prezidento rinkimus, galbūt net Gazprom nustebs tuo dėl to pagreičio, kurį galima suteikti istorijai. Netgi tokioje aplinkoje, kuri nepalanki dideliems greičiams.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |