Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Be manęs Irakas – niekas!

Jūratė Važgauskaitė
2007 01 09

http://www.macleans.ca/topstories/news/shownews.jsp?content=w122985ASadamas Huseinas savo gyvenimą baigė kaip dažnas diktatorius – kartuvėse, lydimas pašaipių priešų šūksnių.

Ir slapta filmuojamas. Kad visas pasaulis įsitikintų: jis tikrai miręs. Tačiau praėjus savaitei po egzekucijos pasaulis ūžia tarsi bičių avilys, o S. Huseinas atrodo gyvas kaip niekada.

Paskutinis pasirodymas

Nužudyti priešą – tokia buvo didžiausia kankintų šiitų, kurdų ir amerikietiškos tvarkos troškusių užjūrio kariškių svajonė.

Tačiau priešui atgulus į anoniminį kapą iškilo kita grėsmė – anarchija ir valdžios vakuumas. Kol kas niekas nežino, koks bus Irakas po S. Huseino.

Kankinami klausimai, koks bus tolesnis Irako likimas ir kaip tvarkytis šalyje, kuri dega pilietinio karo gaisre, kelia nerimą ne tik sužeistos šalies piliečiams, bet ir viso pasaulio bendruomenei.

Šį nerimą stelbia tik žmogiškas smalsumas. Ir skurdūs irakiečiai, ir sotūs Vakarų pasaulio gyventojai domisi paskutinėmis S. Huseino gyvenimo valandomis, pasakytais žodžiais, egzekuciją įamžinusiomis nuotraukomis.

Mirgantis mobiliojo telefono vaizdas, fiksuojantis paskutinius Irako diktatoriaus atodūsius, akimirksniu atsidūrė interneto platybėse, visų televizijų archyvuose ir kiekvieno irakiečio sąmonėje.

Tuo metu, kai didžiausias S. Huseino priešas – JAV prezidentas Džordžas Bušas – ramiai miegojo, 69-erių labiausiai saugomas Bagdado kalinys skaitė Koraną, lėtai ėjo egzekucijos vietos link, išklausė užgaulius žodžius ir prieš pat mirtį tyliai suburbėjo: Irakas be manęs – niekas.

Išgirtosios demokratijos gūsis S. Huseino teismo bei mirties vietos taip ir nepasiekė.

Teisingas teismas bei mirties bausmė buvo tik žadama, tačiau vietoj to buvo galima stebėti kerštingo susidorojimo šou ir pusiau slaptą mirties bausmę. Bandymas pakilti aukščiau diktatoriaus nepavyko.

JAV, kurių kariai prieš trejus metus ištraukė buvusį diktatorių iš triušio olos, atmetė galimybę jį teisti tarptautiniame teisme, pašalinių dalyvavimo irgi nenorėjo, todėl nusikaltusį tironą atidavė į buvusių aukų rankas.

Rezultatą jau matėme drebančiame mobiliojo telefono ekrane – ar teisingumas įvyko, dar reikėtų pagalvoti, bet kerštas – taip.

Irako kelias

Atkeršiję S. Huseinui irakiečiai, kitaip nei tikėjosi JAV, kurios neslepia nesuprantančios ir nesigilinančios į regiono specifiką, ne susivienijo, bet susiskaldė.

Pilietinis karas, kurio nebuvo JAV planuose prieš žengiant į Iraką – dabar pačiame įkarštyje, o buvęs diktatorius iš niekdario pamažu virsta kankiniu.

Net labiausiai nekentę S. Huseino dabar priversti pripažinti, kad jam valdant buvo tvarka.

Tiesa, ji buvo pasiekta žiauriomis, nežmoniškomis priemonėmis, tačiau dabar verdantis karo katilas kasdien nusineša vis daugiau aukų, ir tai, kaip ir buvęs režimas, kelia paprastiems irakiečiams neapykantą.

Dar vienas dalykas, kurio nenumatė arba nenorėjo pastebėti amerikiečiai prieš atžygiuodami į Iraką – tai nemeilė jiems patiems. Klaidingai manyta, kad irakiečių nepakanta S. Huseinui virs meile amerikiečiams.

Dažnas irakietis džiūgavo, kai virto S. Huseino statula, bet tikrai netryško laime matydamas amerikiečių tankus, riedančius gimtos šalies žeme.

Invazijos į Iraką pradžioje amerikiečiai galėjo džiaugtis beveik 70 procentų gyventojų palaikymu, tačiau ši parama tarsi sniegas pavasarį ėmė ir sutirpo: amerikiečiai virto paprasčiausiais okupantais.

 Todėl dabar šalyje susiklostė itin sudėtinga situacija – jos negali suvokti ne tik padėtimi mažai besidomintys amerikiečiai, bet ir patys irakiečiai.

Kas jie tokie, kas juos valdo ir kur jie eina? Dėl ko kovoja ir žūva? Šiandien tai tampa nebeaišku.

 Aiškumo nepridėjo ir S. Huseino mirtis, nes pakasus buvusį diktatorių palengvėjo tik kai kuriems. Didesnei daliai žmonių šių dienų Irake rūpi kur kas paprastesni dalykai nei kerštas – svarbu išgyventi.

Amerikietiška laisvė

Nešdami laisvės ir demokratijos vėliavą į diktatoriaus iškankintą kraštą amerikiečiai nesusimąstė, kad laisvė čia gali virsti anarchija, o demokratijos svarstyklės pasvirti visai kita kryptimi.

Kaip neįvertino ir religinių vadovų galios, tikėjimo įtakos bei žmonių suskirstymo į klanus, grupes bei partijas, nesugyvenusias ir nesistengiančias sugyventi.

Žiaurus S. Huseino režimas visas šias besivaidijančias grupes ir grupeles laikė išvien. Irako sunitai, ypač valdžioje buvusios „BAAS“ partijos nariai, buvo elitas.

Po amerikiečių invazijos šie anksčiau valdžią savo rankose turėję žmonės buvo išstumti ne tik iš valdžios Olimpo, bet ir iš socialinio gyvenimo.

„BAAS“ partija buvo prilyginta naciams. Visi kada nors buvę šios partijos nariais neteko darbo ir atsidūrė visuomenės užribyje. Jiems tai nebuvo paprastas režimo pasikeitimas.

Šiai žmonių grupei tai yra socialinė revoliucija, kelianti kur kas daugiau įtampos nei valdžių persigrupavimas ar naujų vadų iškilimas.

Nušalinę S. Huseiną amerikiečiai atsidūrė neplanuotai sudėtingoje situacijoje, nes nebeliko vieno priešo, kuriuo būtų galima gąsdinti pasaulį.

Geležine ranka valdęs Iraką S. Huseinas buvo blogio įsikūnijimas, visi matė jo piktadarybes ir tikėjo atominio ginklo prikimštų saugyklų egzistavimu.

Tokia situacija buvo itin patogi amerikiečiams, norintiems pakeisti tvarką bei jėgų pusiausvyrą Vidurio Rytuose.

Tačiau nuvertus siaubūną lauktas stabilumas taip ir neatėjo. Dar daugiau – dabartinė Irako valdžia ir premjeras Nuris al Malikis, vienas aukščiausiųjų pareigūnų, skelbusių S. Huseino mirtį kaip lūžio tašką šalies kovoje už stabilumą, nesusitvarko su padovanota valdžia.

Amerikiečių, ant šautuvų smaigalio nešusių ir tebenešančių laisvę bei demokratiją į Iraką, manymu, išardžius senąją S. Huseino suręstą Irako visuomeninę struktūrą – kita visuomenės sankloda turėjo susidėlioti tarsi savaime.

 Irako kasdienybė, deja – kitokia. Sunitų, šiitų ir kurdų nesutarimai, kasdien sprogstančios bombos, miestai, padalyti į atskirus rajonus, šalis, susiskaldžiusi į turtingas ir ne tokias turtingas žemes, tvyrantis visuotinis chaosas ir baimė.

Amerikiečiams Irakas jau tapo ašaka gerklėje, tačiau niekas neišmano, ką toliau daryti su šiuo antruoju Vietnamu.

Karas amerikiečiams jau kainavo daugiau kaip 3 tūkst. gyvybių ir kas savaitę iš šalies biudžeto išsiurbia 2 mln. dolerių.

Vienas galvosūkis išspręstas: S. Huseinas pašalintas. Lieka kitas: kuo jį pakeisti.

Amerikiečiai, ypač pagrindinis karo vadas G. W. Bushas, nerimsta planuodami tolesnę Irako ir viso Vidurio Rytų regiono ateitį.

Svarstomi įvairūs variantai, bet svarbiausias – kad šalis galėtų atsistoti ant kojų ir jai nebereikėtų 140 tūkst. amerikiečių karių užnugario.

Dar amerikiečių valdžios sluoksniuose labai populiaru svarstyti, kad dėl visko, kas vyko ir vyksta Irake, kalti patys irakiečiai. Antropologai jau net teigia, kad galbūt tai yra kultūros dalis.

Tik nedrįstama kalbėti, kad vietoj demokratijos amerikiečiai į Iraką atnešė pilietinį karą.

http://www.politika.lt/, Savaitraštis "Panorama"

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras