Kremliaus atstovas spaudai patvirtino, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šiandien davė instrukcijas Gynybos ministerijai po penkių kovos dienų sustabdyti karines operacijas Gruzijoje kaip tik prieš Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy planuotas taikos derybas Maskvoje.

 „Agresorius nubaustas ir patyrė labai rimtų netekčių“, – D. Medvedevo žodžius gynybos ministrui Anatolijui Serdiukovui cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

Tokios naujienos buvo praneštos kaip tik prieš N. Sarkozy susitikimą su D. Medvedevu Kremliuje, skirtą tarptautiniam planui aptarti ir sustabdyti karui, paveikusiam pasaulio naftos rinkas ir suerzinusiam Vakarus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau teigė, kad Maskva nesutiks su planu, jeigu jame bus numatytas gruzinų dalyvavimas taikos palaikymo pajėgose, nes šie atakavo rusus per Tbilisio spaudimą, kuriuo siekta susigrąžinti atskilusią Pietų Osetiją.

„Jie negali ilgiau pasilikti. Jie, kaip taikdariai, užsitraukė gėdą. Jie įvykdė nusikaltimų“, – pabrėžė ministras per spaudos konferenciją.

„Reuters“ korespondentas pranešė, kad Rusijos pajėgos šiandien Gruzijoje atakavo pozicijas Gorio mieste ir jo apylinkėse, žuvo mažiausiai penki žmonės. Buvo atskirų susišaudymų ties fronto linija, bet jokių didesnių agresyvių veiksmų abiejose pusėse per naktį nebuvo.

Artima Jungtinių Valstijų sąjungininkė Gruzija įsivėlė į konfliktą su Rusija praėjusią savaitę po atakos, kuria siekta atsiimti prorusišką Pietų Osetijos regioną, atsiskyrusį nuo Gruzijos 1992 m. Maskva atsakė didžiule kontrataka.

Abchazijos separatistai Juodosios jūros regione į vakarus nuo pagrindinės karo zonos šiandien anksti pradėjo ataką, kuria siekiama išstumti Gruzijos pajėgas iš Kodorio tarpeklio – vienintelės gruzinų kontroliuojamos provincijos vietos.

„Operacija, kuria siekiama išlaisvinti Kodorio tarpeklį, prasidėjo, – pranešė Abchazijos užsienio reikalų ministru besivadinantis Sergejus Šamba. – Mūsų kariai žengia į priekį. Tikimės sėkmės.“

Abchazija atkakliai tvirtina, kad rusų kariai nebuvo įtraukti.

Atrodo, kad Maskvos kariai per naktį apsistojo dviejuose separatistiniuose Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose ir taip nuramino būgštavimus, kad veršis gilyn į Gruziją ir grasins M. Saakašvilio vyriausybei.

Jungtinių Valstijų prezidentas G. Bushas sakė, kad Rusija įvykdė invaziją į suverenią kaimyninę valstybę ir grasina demokratiškai vyriausybei. Tuo tarpu M. Saakašvilis CNN sakė, kad Gruzija niekada nepasiduos.

Pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. „The Independent“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.