Savaitgalį britų spauda šokiravo pasaulį. Laikraštis „The Sunday Times“ pranešė, kad Izraelis yra parengęs slaptą planą smogti branduolinį smūgį trims Irano urano sodrinimo objektams. Leidinys teigia, jog rengiami du Izraelio karinių oro pajėgų daliniai, kurie bunkeriams sprogdinti skirtomis mažo galingumo atominėmis bombomis sunaikins Irano objektus.

Laikraštis remiasi Izraelio kariniais šaltiniais, kurių vienas teigė: „kai tik bus duota žalia šviesa, pakaks vienos misijos, vieno smūgio, ir Irano projektas bus sunaikintas“. Tokius grasinimus paskatino Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vertinimai, pagal kuriuos Iranas priartėjo prie urano sodrinimo ribos, kai pradės gaminti ir per dvejus metus turės branduolinį ginklą. Mat įprastinių ginklų jau nepakaks. Reikės įveikti daugiau kaip dviejų metrų storio betono ir akmenų slėptuves, o jas sunaikinti gali tik branduolinis užtaisas.

Britų laikraštis netgi nurodo tuos tris Irano pietuose esančius objektus. Tai Natanzos reaktorius, kuriame jau veikia 164 centrifugos, urano sodrinimo įmonė netoli istorinio Isfahano miesto, kurios tuneliuose saugoma 250 tonų dujų paskutiniam sodrinimo procesui, bei vadinamojo „sunkiojo vandens“, reikalingo termobranduolinei reakcijai, reaktorius Arake. Būtent jame bus išgaunamas plutonio kiekis, reikalingas atominei bombai.

Izraelis jau ne kartą perspėjo, kad neleis Iranui pasigaminti branduolinio ginklo. Gynybos ministras Efraimas Snehas prieš keletą savaičių per televiziją sakė, jog būtina pasirengti „smogti preventyvų smūgį“ Iranui. Jis davęs nurodymą Izraelio lakūnams pradėti treniruotes. Jų valdomi kariniai lėktuvai skraidė į Gibraltarą, iki kurio ir atgal yra maždaug 2000 kilometrų atstumas, prilygstantis nuotoliui iki Irano. Taip pat numatyti trys maršrutai per Turkiją. Karinių oro pajėgų daliniai, dislokuoti Nehevo dykumoje ir į pietus nuo Tel Avivo, pasirengę panaudoti taktinį branduolinį ginklą artimomis Iranui sąlygomis.

Apžvalgininkai įtaria, kad Izraelis savo ketinimus yra suderinęs su Pentagonu. Ir nors Vašingtonas teigia, jog operacija prieš Iraną yra „kraštutinė priemonė“, laikraštis „Ha‘aretz“ turi faktų, kad žydai ir amerikiečiai tęsia glaudų bendradarbiavimą karinėje srityje. Pavyzdžiui, Izraelis jau naudojasi Amerikos projektu, pagal kurį atakos metu perimamos priešo raketos, taip pat yra dislokavęs keletą priešraketinių kompleksų „Patriot“. Nors per karą Persijos įlankoje šios raketos nepasiteisino, tačiau jos iraniečiams rimtai gali sutrukdyti panaudoti savo balistines raketas „Shahab-2“. Konflikto atveju Iranas taip pat gali uždaryti Ormuzo sąsiaurį, kuriuo pervežama penktadalis pasaulio naftos.

Dėl savo veiksmų derinimo su Vašingtonu Tel Avivas problemų neturi. „The Washington Post“ primena 1981 metus, kai Izraelis atbuline data gavo JAV pritarimą bombarduoti Irako atominę jėgainę Ozirako mieste. Dabar Vašingtonas, nuolat grasinantis Teheranui, gali pasinaudoti savo sąjungininko Izraelio kariniu įniršiu ir taip išvengti nesibaigiančių diskusijų dėl rezoliucijos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Rusija ne tik priešinasi amerikietiško pavyzdžio dokumento priėmimui, tačiau ir realiais veiksmais stiprina Irano karinę galią. Kaip praneša Rusijos elektroninis laikraštis „Forum“, sausio 6 dieną Abu Dabyje įvyko aukštų Rusijos karinių pareigūnų susitikimas su Persijos įlankos šalių specialistais. Jame buvo pranešta, kad Rusija Iranui anksčiau negu sutarta pagamino ir pardavė 29 zenitinių raketų kompleksus „TOR-M1“. Gynybos ministras Sergejus Ivanovas tai patvirtino ir pridūrė, kad Iranas ketina pirkti tolimo veikimo raketų kompleksus S-300. Daugelis šios ginkluotės į Iraną perkeliama iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Bet kažin ar Izraelio ir Irano ginklavimosi varžybos atšaldys abiejų šalių ketinimus viena kitą pamokyti. Dabar vyksta žodžių dvikova. Ja tarsi ruošiama visuomeninė nuomonė galimam konfliktui. Matyt, Jungtinės Valstijos šiame pavojingame žaidime žarijas ketina žarstyti svetimomis rankomis.

http://www.bernardinai.lt/, Žinių radijas

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.