Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  „Gazprom“ ekspansijos Europoje dilema

Roman Kupchinsky, The Jamestown Foundation
2008 08 14

„Gazprom“ tinklui toliau plečiantis Europoje, Rusijos valstybinė dujų monopolį turinti bendrovė paskelbė, kad per savo dukterinę įmonę „Gazprom marketingas ir prekyba“ pradės tiekti dujas Airijai. Tačiau tikslios susitarimo sąlygos nebuvo atskleistos (Moscow Times, liepos 5 d.).

Veikdama šalyje, per pirmuosius penkerius metus „Gazprom“ planuoja tiekti maždaug 10-15 proc. Airijai reikalingų dujų. Airija yra 23-ioji Europos valstybė, kur „Gazprom“ vartotojams pardavinės dujas.

„Gazprom“ nesuvaldoma jėga yra įspūdinga. Per prezidento Vladimiro Putino kadenciją jai pavyko patekti į Londono akcijų biržos sąrašą ir pagal rinkos kapitalizaciją greitai tapo trečiąja pagal dydį kompanija pasaulyje.

„Gazprom“ vadovas Alexei Miller ir jo valdyba, naudodamiesi Kremliaus politine parama, sugebėjo įsigyti daugybę dujų paskirstymo įmonių visoje ES. Jie taip pat nusipirko 50 proc. strateginio dujų paskirstymo centro Austrijoje, Baumgartene, akcijų.

Šių brangių pirkinių trūkumas Rusijai yra tas, kad Europos valstybės pradėjo diversifikuoti tiekėjus. Energetikos analitikai, tokie kaip Nikos Tasfos iš Vašingtone įsikūrusios konsultacijų energetikos klausimais firmos „PFC Energy,“ prognozuoja, kad „Gazprom“ tenkanti Europos rinkos dalis iki 2020 m. nepadidės ir netgi gali sumažėti.

ES dažnai buvo kritikuojama dėl to, kad neturi bendros energetikos politikos, o tai trukdo jai derėtis su „Gazprom“ kaip importuotojų blokui. Tačiau ES negali turėti vieningos pozicijos klausimais, susijusiais su energetine priklausomybe nuo Rusijos. Šiandien daugelis ES valstybių dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) yra labiau priklausomos nuo Šiaurės Afrikos (Alžyro ir Egipto) ir Kataro nei nuo Rusijos. Nerusiškos SGD skinasi kelią į Europos rinkas. Pavyzdžiui, Ispanija iš viso neimportuoja dujų iš Rusijos, ir 60 proc. įsivežamų dujų (tai riba, kurią leidžia dabartiniai Ispanijos įstatymai) gauna iš Alžyro.

Tol, kol priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių yra tokia skirtinga, paprasčiausiai negali būti bendros visai ES politikos iš Rusijos importuojamų dujų atžvilgiu.

2006 m. sausio mėnesį trumpam nutraukus rusiškų dujų tranzitą per Ukrainą privertė daugelį ES valstybių pasirašyti tiekimo sutartis su Šiaurės Afrikos ir Norvegijos tiekėjais. Bendras rezultatas, pasak N. Tasfos, rodo, kad iš Rusijos importuojamų dujų dalis iki 2020 m Europoje išliks apie 25 proc. ar mažiau.

Kita problema, kuri gali iškilti „Gazprom“ gausiai investuojant į ES rinką – kaip patenkinti augančią Rusijos vidaus paklausą dujoms ir tuo pačiu metu įvykdyti ilgalaikius eksporto kontraktus. Kad tai pasiektų, kompanija turi veikti labai apdairiai.

Planuotojai Rusijoje nuolat nepakankamai įvertindavo greitą dujų suvartojimo augimą Rusijoje ir naują ES sugebėjimą rasti alternatyvius šaltinius. „Gazprom“ dujų pramonės ekonomikos tyrimų instituto (Gazprom’s Research Institute for the Economics of the Gas Industry) „NIIGazekonomika“ parengta studija 2005 m. ataskaitoje atskleidė, kad gamtinių dujų vidaus suvartojimas augo greičiau nei prognozuota Rusijos energetikos strategijoje – oficialiose 2003 m. gegužę priimtose energetikos sektoriaus gairėse.

„NIIGazekonomika“ nustatė, kad ankstesnės Rusijos vidaus dujų suvartojimo prognozės rėmėsi nepatikimais sovietinės eros duomenimis ir klydo dešimtimis milijardų kubinių metrų. Jie teigė, kad vidaus vartojimas sparčiai išaugo dėl daugelio priežasčių: 1) žemos dujų kainos vidaus vartotojams, skatinančios vartojimą; 2) energijai imlios Rusijos pramonės prigimties; 3) „Gazprom“ Rusijos vamzdynų sistemos monopolio; siekdamas išlaikyti šį monopolį, „Gazprom“ diskriminuoja nepriklausomus dujų tiekėjus, ribodamas jų galimybes naudotis sistema (visų pirma tinka naftos kompanijų, kurios priverstos sudeginti milijardus kubinių metrų kartu su nafta išgaunamų dujų); 4) „Gazprom“ nenoro investuoti į naujus dujų gavybos laukus, kurie pakeistų keturis dabar eksploatuojamus, didelius išeikvojimo rodiklius turinčius laukus; ir 5) neišvengiamo Rusijos poreikio remtis palyginti mažu kiekiu Centrinės Azijos dujų pardavimu Europai (10 mlrd. m³) tam, kad patenkintų vidaus poreikius ir naujus eksporto įsipareigojimus. Šios apimtys neabejotinai smarkiai išaugs per kelis ateinančius metus.

Liepos 7 d. Rusijos dienraštis „Komersant“ pranešė, kad Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas įpareigojo „Gazprom“ ir Federalinę antimonopolio tarnybą greičiau sudaryti nepriklausomiems Rusijos dujų tiekėjams sąlygas naudotis „Gazprom“ dujų vamzdynų sistema.

I. Sečinas, daugelio laikomas siloviki arba galios klano Rusijoje vadu, taip pat yra didžiausios Rusijos naftos kompanijos „Rosneft“ valdybos pirmininkas. „Rosneft“ išgauna maždaug 6,6 mlrd. m³ kartu su nafta išsiskiriančių dujų. Kitų nepriklausomų dujų tiekėjų išgaunamos dujos („Novatek“ išgauna 15 mlrd. m³, „Lukoil“ ir „Surgutneftegas“ išgauna po 7 mlrd. m³ ir TNK-BP – 4,9 mlrd. m³) sudaro 14-16 proc. visų Rusijoje išgaunamų dujų. Visos bendrovės, siekdamos parduoti savo dujas, susiduria su „Gazprom“ daromomis kliūtimis ir daugelis jas sudegina.

Šioms kompanijoms „Gazprom“ už jų dujas dabar siūlo 46 dolerius už 1 tūkst. m³, nors Rusijos rinkoje jų kaina yra 71 doleris už 1 tūkst. m³. Tuo pat metu Europoje „Gazprom“ dujas parduoda už vidutinę 400 dolerių už 1 tūkst. m³ kainą.

Šiandieninę nežinomybę dar padidino tai, kad praeitą mėnesį vykusi Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo kelionė į Centrinės Azijos dujas išgaunančias valstybes neatnešė jokių tvirtų įsipareigojimų, o tik miglotus principinius susitarimus su šių šalių lyderiais, kad jos ateis Rusijai į pagalbą. Šios šalys atrado naujas rinkas Kinijoje bei Indijoje tai komplikuoja ambicingus Maskvos planus Europoje.

Parengta pagal Eurasia Daily Monitor

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (124)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras