Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gruzija - Lietuva (6)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2008 08 14

Mūsų širdys pilnos skausmo dėl užpultos Gruzijos likimo ir tiek pat pilnos ryžto jai padėti.

Gruzijos laisvei iškilo mirtina grėsmė. Bet tai grėsmė ne vien Gruzijai, ji iškilo visai Europai ir demokratiniam pasauliui. Tai globalinė grėsmė, o jos vardas – globalinis šunuodegavimas.

Girdim jau to šunuodegavimo ir Lietuvoj, ir Lenkijoj, kurios prezidentas neva pernelyg griežtai kalbėjęs Tbilisyje. – Oi, nereikia Rusijos perdaug kritikuoti!.. Jei tas šunuodegavimas įsigalės Europos valstybių vyriausybėse ir pačioj Europos Sąjungoj, tai ligšiolinei demokratijų Europai galas.

Gerai, kad Amerika nešunuodegauja. Ji jau pamatė, kad Maskvos žodžiai apie taiką verti nulio, kad vertinti reikia tik veiksmus. Amerikos prezidentas pareiškė, kad Rusija, nepaisydama savo pažadų ir parašų, nenutraukė karo veiksmų Gruzijoje. Taigi Amerika mato, kad Rusijos vadovai – melagiai, kurie ne tik įžūliai meluoja, bet dar ir tyčiojasi. Europai taip pat laikas suvokti, kad nė vienu Rusijos vadovų ir ambasadorių žodžiu negalima tikėti.

Nesunku įsivaizduoti, kaip Rusijos aukštoji vadovybė susirinko ir nurodė savo paskirtam prezidentui D. Medvedevui: „atskrenda Prancūzijos prezidentas, o dar penkių šalių vadovai jau Tbilisyje, tai tu pasakyk tiems kvaileliams, kad mes nutraukiam karo veiksmus, o kai jie išvyks namo, mes pratęsim.“

Taip ir padaryta. Tuoj pat pratęsė, vėl puolė, paskandino tris Gruzijos laivus, bombardavo Gori miestą, užmušė žmonių – vaiką, žurnalistus – ir visa tai po „ugnies nutraukimo“. - Ne, tai ne mūsų bombos, jos krito iš mėnulio!

O teritorijų okupavimas, o blokada – argi tai ne karas? JAV prezidentas tvirtai pareiškė, kad pagalbą Gruzijai atgabens Amerikos karo lėktuvai ir karo laivai. Kai amerikiečių Viduržemio jūros laivynas įplauks į Juodąją jūrą, kai kurie agresoriai turės atvėsti. Jie supranta tik veiksmus, ne žodžius. Ir Gruzijos jūrinė blokada bus pralaužta!

Kai 1990 m. buvo įvedę blokadą Lietuvai, turėjome minčių ir čia, ir Vakaruose, kaip pasiųsti Lietuvai pagalbos laivą į Klaipėdą. Vien tokių gandų pakako, kad anuometinis JAV prezidentas pašiurptų – ką tie lietuviai sumanė, o jeigu rusai tokį laivą paskandins?.. Šiandien Amerikos prezidentas žino, kad jo laivo nepaskandins. Gruzija nelieka viena.

Pažvelkime, kaip atrodo Lietuva, ar ji gali imtis kokių veiksmų. Kokia mūsų linija NATO ir Europos Sąjungoje? Bet pirmiausia, ko imamės savo pačių gynybai.

Lietuva gali būti lygiai taip pat užpulta bet kuriuo provokaciniu pretekstu, kurį sukurs Rusijos GRU. Bražuolė-2 ir panašiai.

Ar Lietuva sugebėtų gintis? Šiandien – tikrai ne.

Teritorinės gynybos principų ir struktūrų atsisakyta, štabai išardyti, Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba praktiškai likviduota šnekant kvailystes, neva „mus apgins NATO“ – keli lėktuvai iš Zoknių. Turim už 40 km. nuo sostinės nedraugišką šalį – Rusijos sąjungininkę satelitę, turim Rusijos puolamosios armijos kaimynystę Karaliaučiuje. Jeigu pareikš, kad Klaipėda priklauso jiems ir pajudės per sieną, tai nebeturim net Tauragės bataliono. Užims be pasipriešinimo, ir galėsim skųstis nežinia kur. Lietuva nusilpninta ir visai nepasirengusi ginti savo žemės. Kas tai padarė? Ar čia silpnaprotystė, ar išdavystė? Tegu jie atsako, tokios padėties kūrėjai, į tiesų klausimą – kvailumas ar išdavystė?

Jei ne išdavystė, tai tegu skubiai susirenka Valstybės gynimo taryba ir nutaria, kad nuo rytdienos Lietuva keičia nacionalinės gynybinės parengties kursą. Nebereikia daugiau pamokų.

(Mintys iš paramos Gruzijai mitingo Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, 2008-08-13)

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (23)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (123)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras