Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Rusija sprogdina Europą (8)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2008 08 17

Pildosi blogesnieji spėjimai, kad suskilusi ir, deja, pataikūniška Europa galų gale stos Rusijos agresorių pusėn. Tą rodo Europos Sąjungos vadovų neįgalumas net pareikšti, kad valstybė, peržengusi sienas ir siautėjanti kitos valstybės teritorijoje, yra agresorė. Jiems neaišku? Nei ši sena demokratijų bendrija, nei paralyžiuotos Jungtinės Tautos nepareikalavo, kad interventų kariuomenė, kartu su vyriausiuoju vadu Kremliuje atsakinga už tebesitęsiantį smurtą ir plėšikavimus, tučtuojau išsinešdintų. Prašymai tik liautis nieko neduoda, kaip ir bejėgiški vadovų kalbėjimai apie Rusijos panaudotas „neadekvačias priemones“.

Suprask, normalus žmogau, jei Rusijos bombonešiai būtų subombardavę mažiau namų, paskandintų tik du Gruzijos pakrančių tarnybos laivus, o ne tris, jei būtų užmušę Goryje ne du žurnalistus, o tik vieną – gal tos „priemonės“ būtų ir priimtinos.

To pat verti vokiški siūlymai „stabilizuoti“ padėtį su rusiškais užgrobimais. Nesusigaudantiems Maskva primetė toliau vartoti absurdišką „taikdarių“ sąvoką ir priedo tuščią, gaišinančią diskusiją apie Abchazijos ir Pietų Osetijos ateitį, kai darosi neaiški nei Gruzijos, nei visos Europos ateitis.

Vienintelis ES ir NATO patikimumo testas šiandien - tai pareikalauti nedelsiamo Rusijos kariuomenės išvedimo.

Kas to net nereikalauja – tas pateisina intervenciją, o pridurmu grobimus, prievartavimus, kazokų perpjaunamas gruzinų gerkles (provokuojant gintis, imtis padėto ginklo bent partizanauti savo žemėje). Silpni, palūžę europiniai Rusijos pataikūnai nejučiom tampa nusikaltimų bendrininkais.

Mes viską matėm Lietuvoje, visą agresyvų sovietų cinizmą ir propagandinę demagogiją, per 50 metų lydėjusią karinės ir čekistinės prievartos veiksmus.

Nuo Lietuvos apkaltinimo agresija 1940 m. birželį, raudonojo teroro darbų ir vėlesnio NKVD perrengtų smogikų naudojimo totaliniame kare, kad žudomi Lietuvos valstiečiai nė nežinotų, kas juos iš tikrųjų žudo, iki KGB 1990-03-12dokumentinio plano nušluoti Kovo 11 – ąją, be kitų priemonių, paleidžiant iš kalėjimų 8000 kriminalinių nusikaltėlių. Tą dabar interventai daro Gruzijoje, o atsivestiems iš Šiaurės Kaukazo teroristams leidžia demonstruoti, kokia Tbilisio valdžia bejėgė, net įsipareigojusi neginti savo žmonių. Europa de facto pritaria, ir Lietuva nevetavo tokią padėtį įtvirtinančio susitarimo. Jūs nesiginkit, susitarė p. N.Sarkozy, o mes jūsų irgi neginsim. Tegu gruzinai atsitraukia „į dislokacijos vietas“, o rusai nežinia kur ir kada. Iš gruzinų reikalaus, o iš rusų ne. Leidžiama įžūliai veidmainiauti, neva tie paskui interventus įsiveržę banditai – ne Rusijos daliniai. Taip mums bandė skelbti OMONo gaujas esant „vietinėmis pajėgomis“, kurios gins lenkus nuo lietuvių. Dar kiek vėliau visą Pabaltijo apygardos karinę struktūrą skelbė vietine „visuomenine jėga“, kuri turės balsą lemiant posovietinį trijų šalių likimą. Laimei, B. Jelcinas elgėsi padoriai, ir tie grėsmingi kruvini GRU burbulai tada supliuško.

O prieš tai turėjom Sausio13-osios naktį, kuri dabar per ilgai tęsiasi Gruzijoje. Prisimenu tą klaikų jausmą: mus žudo, plėšia, daro ką nori, o pasaulis tyli... Vienas B.Jelcinas atsiliepė ir, kaip vėliau sužinojau, griežtai perspėjo M.Gorbačiovą. Bet tas jau pats buvo savo pradėto nusikaltimo įkaitas... Ir tik paryčiais pasigirdo Vakarų protestai.

Bet generolai niršo, kad jiems neleido „užbaigti darbo“, ir galbūt aplink Tbilisį dabar tas pat.

Gruzijoje nakties galo nematyti, ir Europa tai leidžia. Tokia gali pasirodyti jau apsinuoginanti pačios Europos Sąjungos ir senosios civilizacijos žlugimo pradžia. Tiesą sakant, Europa moraliai kapituliavo dar anksčiau Čečėnijoje. Dabar tik prisirpo balų girtuoklių, meškų ir putino uogelės.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras