Baigiantis rytietiškiems Šuns metams, Iraką ir visą pasaulį sudrebino dvi naujienos, kurios tam tikra prasme susijusios. Gruodžio 30-ąją anksti ryte buvo pakartas Sadamas Huseinas. Įvertinus tai kaip pergalę, Vašingtone kalbama, kad JAV ketina padidinti savo karinį kontingentą Irake.

Šių naujienų sąsajas komentuoja politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas.

Kai draugas virsta priešu...

Pernai myriop nuteistas Irako diktatorius Sadamas Huseinas šių metų balandžio 28 d. būtų sulaukęs 60-ties. Praėjus metams, kai tapo šalies prezidentu, jis savo gimtadienį paskelbė nacionaline švente. Pasakojama apie vieną spaudos konferenciją, kurioje žurnalistas išdrįso diktatorių paklausti, ar tikrai jis įsakė kankinti ir žudyti politinius oponentus. Pastarasis nė kiek nesutriko, o, patogiai atsilošęs kėdėje ir tarsi nustebęs žurnalisto naivumu, atsakė: „Žinoma, tai buvo. O gal jūs norite, kad jie nekliudomai kovotų prieš režimą?“.

Londono „The Daily Telegraph“ rašo, kad iš pradžių Amerika bičiuliavosi su S. Huseinu, nes šis uoliai išvalė visus komunistus iš savo valdančiosios BAAS partijos. Tuomet Vašingtonui reikėjo daugiau vietinių sąjungininkų kovai su SSRS įtaka Artimuosiuose Rytuose, todėl jis užsimerkė prieš S. Huseino piktadarybes Irako opozicijos ir kurdų kovotojų atžvilgiu. Atvirkščiai: tvirtinama, kad būtent Amerika padėjo Irakui įsigyti ir dauginti masinį naikinimo ginklą, konkrečiai – cheminį ir bakteriologinį.

Tačiau diktatorius pernelyg išdrąsėjo. 1990 m. jis įsiveržė į Kuveitą, ir JAV pajuto, kuo tai kvepia jų interesams regione. Nuo to laiko santykiai su Bagdadu pasisuko visu 180 laipsnių. Vis dėlto 1991 m. karas Persijos įlankoje nebuvo iki galo baigtas. JAV ir jų sąjungininkei Didžiajai Britanijai prireikė 12 metų pertraukos, kad diktatorius būtų nuverstas. Nors ir nebuvo patvirtintas faktas dėl Irako masinio naikinimo ginklo, tačiau S. Huseinui inkriminuoti nusikaltimai prieš tėvynainius ir kurdus. Pagal juos diktatorius gavo tai,  ko nusipelnė.

Pergalės kaina – tūkstančiai žuvusių

Taip 2007-ieji Amerikoje ir visame pasaulyje prasidėjo su naujo susipriešinimo ženklu. S. Huseino priešininkai kartu su naujametiniu džiaugsmu išreiškė savo pasitenkinimą, kad S. Huseinas daugiau nesės piktos genocido sėklos savo tautoje, kad tai bus gera pamoka kitiems diktatoriams. Jo šalininkai grasina atkeršyti Amerikai ir jos sąjungininkėms už savo lyderio mirtį.

Vakarų lyderiai ir nuosaikiosios jėgos Irake, pastebi „The Daily Telegraph“, tikisi, kad Irakas pamažu pasuks į demokratijos kelią. Bet čia trejus metus tęsiasi pilietinis karas, kuris kaskart tampa vis nuožmesnis.

JAV gynybos ministerija pateikė pranešimą, kuriame atskleisti baisūs sąjungininkų nuostoliai. Tragišką rekordą Amerikos kampanija Irake pasiekė visai prieš pat Naujuosius metus – gruodžio 28 d. žuvusių amerikiečių skaičius Irake sudarė 3000. Paskutiniuoju pernai padėjusiu ten galvą tapo 22 metų Dastinas Donikas iš Teksaso... O gruodžio mėn. buvo nuostolingiausias JAV kariuomenei. Per jį žuvo 111 amerikiečių. Palyginimui: per karo Irake metus žuvo 127 britai, 33 italai, 18 ukrainiečiai, 18 lenkų, 13 bulgarų, 11 ispanų, šeši danai, po penkis kareivius – dar iš kelių šalių ir, beje, du latviai.

Tačiau Pentagono ataskaitoje pabrėžiama, kad karas Irake nėra pats baisiausias iš visų karų. Antai, Vietnamo kare žuvo 58 tūkstančiai, Korėjos – 36 tūkstančiai, II pasaulinio karo metu – 405 tūkstančiai, o I-ojo – 116 tūkst. amerikiečių. Tarsi guosdamiesi tuo, Baltieji rūmai išreiškė Dž. Bušo užuojautą dėl žuvusių Irake, bet kartu priminė, kad „prezidentas manąs, jog šios aukos nenuėjo veltui“...

Amerika tebesiveržia į mūšį...

Dž. Bušo karingumo Irake nenuslopino ir triuškinantis respublikonų pralaimėjimas lapkričio rinkimuose į Kongresą. Nors karas Irake tapo pagrindine šio pralaimėjimo užsienio politikoje priežastimi, tačiau Baltųjų rūmų šeimininkas tai suprato atvirkščiai. Dž. Bušas vaizduoja, kad būtent agresyvūs ir ryžtingi veiksmai užsienyje jam padeda nustumti visuomenės dėmesį nuo vidaus problemų ir padidinti reitingus.

Vadovaudamasis tokia taktika, Dž. Bušas ateinančią savaitę ketina paskelbti apie naują strategiją Irake, praneša BBC. Savo pareiškime Amerikos prezidentas paskelbs, kad didina Amerikos kontingentą Irake. Vašingtonas keičia savo kariuomenės statusą ir paskirtį. Dabar ji užtikrins saugumą, o ne apmokys irakiečius. Per mėnesį Irake dėl šiitų ir sunitų susidūrimų žūsta apie 1000 irakiečių, ir JAV artimiausiu metu į šią šalį pasiųs dar keliasdešimt tūkstančių savo kareivių prie dabar čia esančių 134 tūkstančių.

***

Analitikų nuomone, Vašingtonas neplanuoja panaikinti 14 amžių užsitęsusio islamo pasaulio susiskaldymo ar amžinos šiitų bei sunitų priešpriešos. JAV bandymai įsitvirtinti regione susiję ir su Irano islamistų pasipriešinimu, ir su Izraelio gynimu.

Interneto svetainės http://www.grani.ru/ apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis mano, kad Vašingtonui labai svarbus trikampis „Amerika-Saudo Arabija-Iranas“, kuris dabar konstruojamas vietoj „šaltojo karo“ laikų formos „JAV-SSRS-Kinija“. O jau visų šių strateginių statinių pamatinis akmuo – nafta, kurios Vakarai gali netrukus pristigti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.