Alkani ir kupini nežinomybės, persekiojami Gorio ir kitų okupuotų Gruzijos miestų gyventojai nerimastingai laukė pirmadienio, kai rusų pajėgos turėjo pradėti žadėtąjį pasitraukimą po trumpo, bet smarkaus karo.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo atitraukimą nustatytu laiku pagal Europos Sąjungos (ES) paremtą paliaubų susitarimą, tačiau neaišku, kaip greitai kariai pasitrauks ir kur jie persidislokuos.

Susitarimas reikalauja, kad kariai atsitrauktų į poziciją, kurioje jie buvo prieš prasidedant karui rugpjūčio 7 dieną, bet taip pat teikia tiksliai neapibrėžtas papildomas saugumo priemones, pvz., patruliavimo teises, rusams.

Rusijos kariai ir tankai kontroliuoja didelį Gruzijos žemės ruožą, taip pat ir pagrindinę šalies rytų ir vakarų magistralę, kurioje yra ir Goris.

Naujienų agentūra „RIA-Novosti“ pranešė, kad kai kurios Rusijos karinės transporto priemonės pirmadienį judėjo iš Pietų Osetijos sostinės Chinvalio Rusijos link, bet oficialių pranešimų apie karių persikėlimą nebuvo. Be to, Rusija būtinai išlaikys dalį karių Pietų Osetijoje (kuri nori atsiskirti nuo Gruzijos) ir regiono prezidentas Eduardas Kokoitis pirmadienį paprašė Rusijos įsteigti čia nuolatinę bazę.

Aukšti Amerikos pareigūnai teigė, kad Vašingtonas persvarstys savo santykius su Maskva po jos įsiveržimo į daug mažesnę kaimynę, ir pareikalavo skubaus rusų atsitraukimo.

„Manau, kad reikia stipraus ir bendro atsako Rusijai, nes tokio pobūdžio elgesys, turintis sovietinio periodo bruožų, nedera XXI amžiuje“, – teigė gynybos sekretorius Robertas Gatesas sekmadienį. Bet nei R. Gatesas, nei valstybės sekretorė Condoleezza Rice nepasakė, kokių baudžiamųjų veiksmų Jungtinės Valstijos arba tarptautinė bendruomenė gali imtis.

C. Rice, kuri pirmadienį skrenda į Europą kalbėtis su NATO sąjungininkais, kokį žingsnį Vakarai turėtų žengti Rusijos atžvilgiu, sakė, kad Rusija negali naudoti „neproporcingos jėgos“ prieš savo kaimynę. „Taip negali tęstis, – sakė ji. – Rusija už viską sumokės.“

Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy taip pat įspėjo D. Medvedevą dėl „rimtų pasekmių“ Maskvos santykiams su ES, jei Rusija nesilaikys paliaubų susitarimo.

Pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. „The New York Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.