Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Trapi naftos kainų pusiausvyra (1)

Aurimas Dunauskas
2008 08 22

Pastarųjų metų naftos kainos labiau nei bet kada parodo tikrąją šio „juoduoju auksu“ vadinamo gamtos produkto vertę. Tarptautinės žiniasklaidos piešiamos niūrios pasaulinės ekonomikos perspektyvos ir baimė dėl įsibėgėjusio plataus vartojimo prekių brangimo primena, kokia didžiulė yra šiuolaikinio ekonomikos modelio priklausomybė nuo naftos. Kylančių „juodojo aukso“ kainų padariniams jautrūs tiek eiliniai vartotojai, tiek ištisos valstybės. Nors šiuo metu naftos kainų bumo pasekmės jaučiamos tik iš dalies, situacijos rimtumu niekas neabejoja.

Naftos kainų sukeltos krizės pasaulio ekonomikoje ne naujiena. Pirmoji jų kilo dar 1973 m., kai Egiptas ir Sirija, siekdami atgauti Izraelio 1967 m. užimtas teritorijas, pradėjo prieš šią šalį karinius veiksmus. Konflikto metu kariaujančias arabų šalis palaikė tarptautinės naftos eksportuotojų organizacijos OPEC didžiosios valstybės, nusprendusios nutraukti naftos tiekimą Izraelį remiančioms šalims. Embargo sukelta krizė ženkliai atsiliepė naftos kainoms – per kelias savaites naftos barelio kaina pakilo nuo 3 iki 12 JAV dolerių, o išaugusios degalų kainos ir įsibėgėjusi infliacija JAV ir Vakarų Europos valstybėms atsiliepė ekonomine recesija.

Praėjus vos šešeriems metams (1979), prasidėjo antroji naftos kainų krizė, kilusi dėl Irano revoliucijos ir po jos sekusio Irano ir Irako karo. 1981 m. naftos barelio kaina šoktelėjo jau iki 40 JAV dolerių. OPEC dar kartą nusprendė apriboti naftos gavybą, tuo sukeldama ekonominę sumaištį visame pasaulyje.

Staigus naftos kainų šuolis privertė ją importuojančias šalis ieškoti priemonių savo energetiniam saugumui užtikrinti. 1974 m. buvo įkurta Tarptautinė energijos agentūra, kurios tikslas – užtikrinti į šią organizaciją įeinančių valstybių aprūpinimą energijos ištekliais ir išvengti dėl energetinės priklausomybės kylančių problemų. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo OPEC šalių tiekiamos naftos, buvo skatinamos investicijos į šiai organizacijai nepriklausančių valstybių naftos gavybą.

Ši strategija davė teigiamų rezultatų: naftos gavyba sparčiai plėtojosi Indonezijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Naftos pasiūla pasaulyje pranoko paklausą, jos kaina ėmė kristi, o svarbiausia, Vakarų valstybės didžiumą naftos importavo jau nebe iš OPEC priklausančių valstybių.

Regis, tokia padėtis galėjo tęstis toliau, taip būtų išvengta dabartinio naftos kainų šuolio. Tačiau šiuo metu kylanti naftos kainų kreivė rodo visai ką kita. Geopolitinė jėgų pusiausvyra ir pasaulio ekonominiai  imperatyvai 2003 m., pačioje naftos kainų krizės pradžioje, vėl suardė pigia nafta paremtą ekonomikos raidos ciklą.

Pagrindine kainų šuolio priežastimi tapo gausėjantys kariniai konfliktai ir vidinis nestabilumas naftą išgaunančiose šalyse. Apie tai iškalbingai byloja Irako pavyzdys. 2003 m., permainingame tarptautinių politinių įvykių kontekste, ši šalis išsiskyrė ypač svarbia pozicija naftos eksporto rinkoje, bet garsėjo masinio naikinimo ginklais grasinančiu diktatoriumi Saddamu Husseinu. JAV vadovaujama tarptautinė koalicija užėmė Iraką, oficialiai siekdama neutralizuoti atominio ir cheminio ginklo grėsmę tarptautiniam saugumui. Tačiau aukštas pareigas anuomet užėmę JAV pareigūnai pradeda viešai pripažinti, kad svarbiausia karo su šia šalimi priežastis buvo ne masinio naikinimo ginklai, o siekis užvaldyti naftos telkinius1.

Laikas parodė, kad Irako naftos telkinių kontrolė problemų neišsprendė ir ekonomistų, kurie tikėjosi žemų naftos kainų, lūkesčiai liko apvilti. Praėjus penkeriems metams po JAV ir tarptautinės koalicijos pajėgų įvedimo į Iraką, ši šalis vis dar tebėra politiškai ir ekonomiškai nestabili. Dėl karo veiksmų ir nuolatinių teroristinių išpuolių smarkiai nukentėjo Irako naftos gavybos ir tiekimo infrastruktūra, naftos gavyba, palyginti su prieškarine, šioje šalyje sumažėjo 40 procentų. Irako teritorijoje esantys naftos telkiniai yra treti pagal dydį pasaulyje, todėl šios šalies naftos gavybos ir eksporto augimas išlieka gyvybiškai svarbia užduotimi JAV ir tarptautinei bendrijai.

Kita grėsmė, atsiliepianti tarptautinėms naftos kainoms, – JAV konfrontacija su Iranu dėl šios šalies vykdomos branduolinio ginklo kūrimo programos. Jeigu kiltų karinis konfliktas, Iranas – OPEC narys ir ketvirtas pagal dydį naftos eksportuotojas – galėtų ne tik nutraukti naftos tiekimą, šiuo metu siekiantį 2,7 milijono barelių per dieną, bet ir blokuoti Ormuzo sąsiaurį, per kurį keliauja apie 40 proc. pasaulyje išgaunamos naftos2. Iranas puikiai suvokia tokių veiksmų padarinius pasaulio ekonomikai ir viešai skelbia, kad JAV agresijos atveju jis pasinaudos nafta kaip ginklu3.

Afrikos žemyne naftos importuotojams rūpestį kelia Nigerija – didžiausia Afrikos žemyno naftos eksportuotoja. Dėl kovotojų, reikalaujančių pietinių šalies rajonų nepriklausomybės, išpuolių ir nuolatinių naftos kompanijų darbuotojų grobimų šioje šalyje naftos gavyba pastaraisiais metais sumažėjo 20 procentų. Nors naftos paklausa išaugusi labiau nei bet kada, koncernai „Exxon Mobil“ ir „Royal Dutch Shell“ dėl minėtų sunkumų ir darbuotojų nepasitenkinimo buvo priversti mažinti naftos gavybos tempus.

Lotynų Amerikoje naftos tiekimo stabilumo perspektyvas temdo Venesuela, kurioje naftos gavybos licencijas gaunantys užsienio koncernai priversti bendradarbiauti su valstybine naftos gavybos bendrove. Gyvybiškai svarbus ekonomikos sektorius tebėra tiesiogiai pavaldus valstybinėms Venesuelos institucijoms, taip išvengdamas užsienio šalių konkurencijos. Dėl centralizuoto gamtinių išteklių valdymo Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas nesidrovi kartais viešai pagrasinti JAV vyriausybei, kad nutrauks naftos eksportą.

Valstybės pirmumo teisę į šalies teritorijoje esančius naftos išteklius priminė ir kitos Lotynų Amerikos šalys – Ekvadoras ir Bolivija. Pastaroji, beje, artimiausia Venesuelos sąjungininkė, tiesiog perėmė gamtos išteklių kontrolę, o Ekvadoras „pasitenkino“ tik pakeldamas mokesčius gamtos išteklius eksploatuojančioms užsienio bendrovėms.

Niekam ne paslaptis, kokią poziciją, valdydama gamtinius išteklius, užima Rusijos valdžia – užtenka prisiminti skandalingą koncerno „Jukos“ nacionalizavimą. O šiuo metu dar nesibaigęs TNK-BP skandalas rodo, kad Rusija be skrupulų gali perimti net ir užsienio kompanijų, veikiančių šalies teritorijoje, kontrolę, ypač jei jų veiklos sritis – gamtiniai ištekliai...

Taigi, geopolitinio stabilumo perspektyvos svarbiausiose naftą išgaunančiose šalyse nėra optimistinės. Prie išsivysčiusių pasaulio šalių, įnirtingai siekiančių atsiriekti savąją naftos dalį, prisidėjo Indija ir Kinija. Tarptautinė energijos agentūra kasmetiniame pranešime konstatuoja, kad 2030 m. šių šalių naftos sąnaudos pralenks JAV ir Japonijos sąnaudas4. Tad tikėtis pigios naftos ateinančiais dešimtmečiais, ko gero, neverta.

_________________

http://www.lrt.lt/news.php?strid=5043&id=4013373 // http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/article2461214.ece

2 http://www.nato.int/docu/review/2006/issue3/lithuanian/special1.html

3 http://tf1.lci.fr/infos/monde/0,,3278713,00-iran-brandit-arme-petroliere-.html

4 http://www.worldenergyoutlook.org/docs/weo2007/WEO_french.pdf

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (124)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras