Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  V. Putino diplomatija ir II Pasaulinio karo pasekmės

Aras Lukšas
2007 01 02

en.wikipedia.org/wiki/User:TomStar81/World_War_IIKas bendro tarp Japonijos ir Estijos, išskyrus, suprantama, demokratiją ir rinkos ekonomiką? Jei patikėsime Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, šios geografiškai tolimos šalys ketina padaryti baisų V. Putino Rusijos požiūriu nusikaltimą – „peržiūrėti II Pasaulinio karo pasekmes“. Mūsų brolius estus S. Lavrovas apkaltino rengiant šį nusikaltimą todėl, kad Taline planuota perkelti į kitą vietą paminklą sovietų „kariui išvaduotojui“, o visoje šalyje uždrausta sovietų ir nacių simbolika. Tekančios saulės šalies politikus Rusijos diplomatijos šefas apkaltino dėl netikėtai (visų pirma patiems japonams) pasigirdusio Japonijos užsienio reikalų ministro siūlymo broliškai pasidalinti su Rusija Kurilų salas. 

Palikime nuošalyje filosofinius pamąstymus apie tai, kodėl būtent šio karo (o ne Napoleono karų ar, tarkime, I Pasaulinio karo) pasekmių negalima peržiūrėti net praėjus šešiasdešimčiai metų nuo jo pabaigos. Kur kas įdomiau būtų apibrėžti, ką būtent turėtume laikyti II Pasaulinio karo pasekmėmis. Ar į šią sąvoką telpa nenuginčijamas faktas, kad šį karą nacių Vokietija ir sovietų Rusija pradėjo kartu, praėjus vos dviem savaitėms nuo Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo? O jei taip, tai kodėl Rusijos, kaip SSRS teisių perėmėjos, atsakomybė nesvarstoma tarptautiniuose forumuose ir neįvardijama tarptautiniuose dokumentuose? Tuo tarpu Rusijos prezidentas V. Putinas jau ne kartą mėgino (kalbant sovietinės propagandos ir šiuolaikinės Rusijos diplomatijos kalba) „perrašyti istoriją“. Kuomet jam besilankant Europoje prabylama apie II Pasaulinio karo pradžią, jis visada pabrėžia Vakarų atsakomybę už Miuncheno suokalbį. 

Labai keista, kad V. Putino pašnekovai Vakaruose nuolankiai praryja šią propagandinę piliulę. Šiaip ar taip, niekuomet neteko girdėti, kad kas nors iš Rusijos prezidento euroatlantinių partnerių (pavadinti juos oponentais neapsiverčia liežuvis) primintų jam, kad visuose mokykliniuose istorijos vadovėliuose (rusiškuose kol kas taip pat) rašoma: „II Pasaulinis karas prasidėjo 1939 metų rugsėjo 1 dieną“. O Miuncheno susitarimai, kaip beviltiškų mėginimų „nuraminti agresorių“ pasekmė, pasirašyti likus metams iki karo pradžios. Apskritai, Čemberlenas, nors naiviai ir neteisingai, bet siekė taikos. Britų premjeras, grįžęs iš Miuncheno, taip ir pareiškė savo tėvynainiams: „Atvežiau jums taiką“. Tuo tarpu Molotovas ir Ribentropas (t.y. Stalinas ir Hitleris) susitarė dėl Europos pasidalijimo, kitaip sakant – dėl karo. Pakartosime: prasidėjus II Pasauliniam karui, Vokietija ir Rusija buvo sąjungininkės. 

Čerčilis ir Ruzveltas Jaltoje pakartojo Čemberleno klaidą, nutarę, kad galima nors šiek tiek patikėti totalitariniu diktatoriumi. Tačiau Stalinas visai neketino vykdyti nei Jaltos, nei Potsdamo susitarimų ir surengti sovietų okupuotose Vidurio ir Rytų Europos šalyse laisvų rinkimų. Vietoje to, šiose šalyse jėga buvo įvestos sovietinio pavyzdžio komunistinės diktatūros, turinčios visus savo prototipo atributus, įskaitant masines represijas prieš taikius gyventojus. Taigi būtent Kremlius pirmasis peržiūrėjo II Pasaulinio karo pasekmes ir padarė tai vos jam pasibaigus. Taip prasidėjo „Šaltasis karas“. Vadinamojo „desanto“ (įtampos mažinimo) laikotarpiu Maskva antrą kartą ėmėsi revizuoti II Pasaulinio karo pasekmes. Helsinkio baigiamasis aktas įtvirtino sovietų imperijos teritorinius užkariavimus, pavyzdžiui, Rytprūsiuose, dabar vadinamojoje Kaliningrado srityje, nors ankstesni antihitlerinės koalicijos susitarimai numatė, kad Sovietų Sąjunga valdys šią teritoriją tik 50 metų.

Kaip žinoma, „šaltąjį karą“ Sovietų Sąjunga triuškinamai pralaimėjo. Deja, šis pralaimėjimas (ir tuo pačiu Vakarų pergalė) nebuvo deramai įtvirtintas tarptautiniu lygiu. Tuo metu pati istorija peržiūrėjo II karo pasekmes. Iš politinio pasaulio žemėlapio dingo viena iš nugalėjusiųjų šalių (SSRS), o viena iš pralaimėjusiųjų valstybių (Vokietija) susivienijo. Okupacinė rusų kariuomenė išėjo iš Rytų ir Vidurio Europos, o šio regiono šalys sugrįžo į Vakarų civilizaciją. Vadinasi, pats ministras S. Lavrovas tokiu būdu mėgina ignoruoti „šaltojo karo“ pasekmes, kurioms per šias Kalėdas kaip tik sukako 15 metų (jei „šaltojo karo“ pabaiga laikysime Michailo Gorbačiovo atsistatydinimą iš SSRS prezidento posto 1991 metų gruodžio 25 dieną). 

Vis dėlto Molotovo-Ribentropo pakto (ir po jų pasirašymo kilusio II Pasaulinio karo) pasekmės šiandien dar ne iki galo įveiktos. Suomijoje plečiasi judėjimas „Pro Karelia“, reikalaujantis sugrąžinti Suomijos teritorijos dalį, kurią rusai okupavo po 1939 m. karo. Šį karą Stalinas pradėjo po to, kai liūdnai pagarsėjusio nusikalstamo pakto slaptaisiais protokolais Hitleris atidavė Suomiją (kaip ir Lietuvą) savo sąjungininkei – sovietų Rusijai. Tad šias žemes, kaip ir neteisėtai užgrobtas šiaurines Japonijos teritorijas, anksčiau ar vėliau teks grąžinti teisėtiems jų savininkams.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (104)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras