Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Musharrafo valdymo pabaiga stabilumo neatnešė

Valentinas Mitė
2008 08 26

Pakistano prezidentas Pervezas Musharrafas, nelaukdamas balsavimo dėl nepasitikėjimo, atsistatydino pats. Politinis peizažas šalyje, kuri yra vienintelė islamiška valstybė, turinti branduolinį ginklą, pasikeitė, bet stabilumas nepadidėjo.

Tačiau Pakistanas daugeliu požiūrių kitokia valstybė, nei buvo prieš metus. Tie pokyčiai labiausiai akivaizdūs šalies politiniame gyvenime.

Valdžioje yra labai trapi koalicija, suformuota po vasario mėnesio parlamento rinkimų. Ją sudarė dvi politinės partijos su ilga tarpusavio nesantaikos istorija –  Pakistano musulmonų lyga, vadovaujama buvusio ministro pirmininko Navazo Sharifo, ir Pakistano liaudies partija, kurios vadove buvo prieš rinkimus nužudyta charizmiška politikė Benazir Bhuto. Dabar partijai vadovauja jos vyras Asifas Ali Zardaris.

Musharrafo atsistatydinimas neatnešė politinės ramybės ir stabilumo

Iš karto po P. Musharrafo atsistatydinimo koalicija ėmėsi spręsti du klausimus ir pasirodė, kad rasti sutarimą nėra paprasta. Politikai bando susitarti, ar grąžinti į pareigas teisėjus, kuriuos P. Musharrafas pašalino 2007 metų lapkričio mėnesį, sukeldamas šalyje politinę krizę, galiausiai atvedusią prie jo pašalinimo iš valdžios.

N. Sharifas pagrasino, kad nepavykus greitai rasti sprendimo dėl teisėjų jo partija išeis iš koalicijos. Kol kas sutarimo nepasiekta, klausimo sprendimas nukeltas į rugpjūčio pabaigą.

Antra problema, kurią valdančiajai koalicijai reikia greitai išspręsti, – tai naujojo šalies prezidento rinkimai ir jo įgaliojimų klausimas. Pats N. Sharifas didesnio noro tapti prezidentu nerodo. Pakistano liaudies partijos vadovas A. Zardaris neslepia ambicijų tapti prezidentu ir išlaikyti P. Musharrafo turėtus įgaliojimus. Jis vargu ar sutiks su N. Sharifo remiamomis alternatyviomis politinėmis figūromis, kurios visos šalies politiniame kontekste yra antraeilės ir būtų tik jo statytiniai.

Paties P. Musharrafo ateitis kol kas taip pat nėra aiški. Beje, būtų neteisinga jo valdymą vertinti vien neigiamai. Vertinant Pakistano masteliu, P. Musharrafas, nors ir atėjo į valdžią karinio perversmo keliu, nebuvo visiškai neigiama politinė figūra. Jam valdant ekonomika vystėsi gerai, o korupcija, kad ir palyginti su B. Bhuto valdymo laikotarpiu, buvo daug mažesnė. Be abejonės, ji buvo didelė, jei lyginsime su Vakarų valstybėmis, tačiau vis dėlto padėtį Pakistane reikėtų vertinti remiantis šios šalies masteliais.

N. Sharifas, kurį P. Musharrafas jėga pašalino iš valdžios, norėtų, kad buvęs prezidentas būtų teisiamas. Tačiau A. Zardaris jaučiasi skolingas P. Musharrafui, kuris nesiėmė prieš jį jokių veiksmų, kai jis buvo kaltinamas korupcija.

Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat nenorėtų, kad P. Musharrafas – buvęs tvirtas sąjungininkas kovoje su terorizmu – atsidurtų už grotų.

Todėl vis dėlto tikėtina, kad dabartinė Pakistano valdžia, nenorėdama gadinti santykių su Amerika, leis buvusiam šalies prezidentui išvykti iš šalies.

Tačiau nesutarimai valdančiojoje koalicijoje yra tik Pakistano problemų ledkalnio viršūnė.

Pakistanas yra labai stipriai poliarizuotas visais atžvilgiais – politiniu, ekonominiu, tautiniu, religiniu.

P. Musharrafas prarado populiarumą ne dėl autokratinių valdymo metodų. Viena svarbiausių jo žlugimo priežasčių buvo prezidento proamerikietiška politika, arba tai, ką didelė visuomenės dalis suvokė kaip tokią. Po invazijos Irake Amerikos populiarumas (tai rodė sociologinės apklausos) Pakistane – didžiausiame JAV sąjungininke kovoje su terorizmu – buvo mažesnis nei garsiausio pasaulio teroristo Osamos bin Ladeno. Šiuo metu O. bin Ladeno populiarumas dėl objektyvių priežasčių – visuomenės pasipiktinimo, kad „Al Qaeda“ žudo civilius – smuko. Tačiau tai nereiškia, kad JAV populiarumas nors kiek ženkliau išaugo.

Į šias visuomenės nuostatas reikia atsižvelgti ir koalicinei šalies vyriausybei. Antivakarietiškos nuostatos paplitusios ne tik visuomenėje, daug kas Pakistano įtakingoje žvalgyboje ir kariuomenėje simpatijas jaučia Talibanui, o ne su juo kovojančiai Hamido Karzajaus remiamai Afganistano vyriausybei. Nereikėtų užmiršti, kad Afganistano Talibanas gimė religinėse Pakistano mokyklose, remiamas ir skatinamas šios šalies žvalgybos.

Religinis ekstremizmas, centrinės valdžios nesugebėjimas kontroliuoti visą valstybės teritorijos yra rimtos problemos, kurias net dėl palyginti smulkių klausimų besivaidijančiai valdžiai bus labai sunku spręsti.

Šiuo metu Talibanui Pakistanas tapo tuo pat, kuo buvo Afganistano pasipriešinimui kovojant su sovietine okupacija – saugia baze, kur galima pailsėti, užsigydyti žaizdas, persigrupuoti ir atgavus jėgas vėl grįžti į Afganistaną. Šį kartą – į karą su NATO ir Jungtinių Valstijų kariais. Genčių valdomų teritorijų, esančių prie sienos su Afganistanu, Islamabadas nekontroliuoja. Pakistano kariuomenės veiksmai šiose teritorijose atveda prie didelio skaičiaus aukų iš abiejų pusių ir prie priešiškumo centrinei valdžiai augimo.

Daugelis vietos stebėtojų teigia, kad didelė pasienio su Afganistanu teritorijos dalis yra „talibanizuota“, ir tokia teritorija ne mažėja, o didėja.

Didėja ir islamo radikalų pasitikėjimas savo jėgomis bei įžūlumas

Vien per paskutines porą savaičių keli šimtai žmonių žuvo per kovas ir keliasdešimt tūkstančių pabėgo iš gimtųjų vietų.

Praėjusią savaitę Pakistane įsikūręs Talibanas užpuolė ginklų gamybos kompleksą netoli sostinės Islamabado.

Du Talibano savižudžiai nusinešė su savimi į aną pasaulį apie šimtą žmonių. Dar kartą norėtųsi atkreipti dėmesį, kad ataka įvyko ne Afganistane, ne kur nors netoli Kabulo, o prie pat Pakistano sostinės.

Yra visiškai neaišku, ar šie radikalų veiksmai atves prie koalicinės vyriausybės konsolidavimosi, ar, priešingai, prie subyrėjimo. Tačiau yra daug pagrindo nerimauti dėl branduoliniais ginklais ginkluoto Pakistano ateities.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras