Rugpjūčio 24 d. Gruzija pranešė, jog šią savaitę kreipsis į tarptautinę bendruomenę, kad ši imtų spausti Rusiją baigti okupaciją, ir pridūrė, kad rusų kariai įsitvirtina šalyje šiurkščiai pažeisdami paliaubų susitarimą.

Gruzijos pareigūnai pranešė, kad rusų kariai šį savaitgalį įkūrė apie 25 kontrolės punktus ir kai kurie iš jų yra ne konflikto zonoje, o srityse, esančiose šalia Pietų Osetijos ir Abchazijos sienų. Tuo tarpu Rusija informavo, kad jos kariai jau nebėra okupuojanti jėga, o tik atlieka taikos palaikymo operacijas. Taip pat pridūrė, kad gali laikyti karius Gruzijos teritorijoje pagal susitarimą, priimtą po pilietinių karų abiejose atsiskyrusiose respublikose 1990 metų pradžioje.

Gruzija teigia, kad Rusijos karių buvimas jos teritorijoje yra nelegalus. „Rusija neturi teisės kurti kontrolės punktų Gruzijoje. Ugnies nutraukimo susitarimo dar šiek tiek laikomasi, o kiti – sulaužyti, pažeisti, – „The Guardian“ sakė Gruzijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Šota Utiašvilis. – Gruzija laiko tokius veiksmus okupacijos tęsiniu. Jie tik pakeitė savo šalmus. Gruzija ir toliau stebės paliaubas ir skatins tarptautines diplomatines iniciatyvas priversti Rusiją laikytis žodžio.“

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pranešė apie kitą pirmadienį organizuojamą specialų susitikimą, skirtą Gruzijai, kuriame Europos Sąjunga svarstys ateities santykius su Maskva.

Vakar prie Gorio ugniagesiai geležinkelyje bandė užgesinti sukeltą gaisrą, kai traukinys su žaliavine nafta iš Kazachstano užvažiavo ant minos. Gruzijos pareigūnai teigė, kad ši ataka buvo vėliausias Rusijos bandymas sunaikinti jos infrastruktūrą ir sustabdyti naftos tranzitą per Gruziją iš Azerbaidžano ir Kaspijos jūros šalių.

Pagal paliaubų susitarimą, kuriam tarpininkauja Nicolas Sarkozy, Rusija įpareigota išvesti savo pajėgas į pozicijas, kuriose jos buvo iki rugpjūčio 7 dienos, prieš tai, kai Gruzija pradėjo savo trumpą ir pražūtingą įsiveržimą į sukilėlių valdomą Pietų Osetiją. Tačiau šeštadienį Rusijos armijos pulkininkas generolas Anatolijus Nogovitsinas pasakė, kad tai neįvyks. Be to, jis pranešė apie privalomą kontrolės punktų tinklą, leisiantį Rusijai kontroliuoti strateginius Gruzijos kelius ir Juodosios jūros uostą Potį.

Generolas pripažino, kad pagal Rusijos „taikos palaikymo planą“ kariai įkurs kontrolės punktus ir už konflikto zonos ribų.

Šeštadienį apie tūkstantį gruzinų įžengė į kontrolės punktą, esantį keturios mylios nuo Počio. Jie mojavo Gruzijos vėliavomis ir mėtė link rusų karių plakatus su šūkiais: „Ne rusų šovinizmui ir rusų fašizmui“.

Pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. „The Guardian“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.