Europos Sąjunga atsargiai žengia į Gruzijos krizę
2008 08 30

Netgi ir po to, kai Europos diplomatai primygtinai pasiūlė Rusijos parlamentui atmesti Rusijos lyderių reikalavimus formaliai pripažinti Pietų Osetiją ir Abchaziją, pirmadienį jie pradėjo vykdyti subtilią užduotį rasti konsensusą Rusijos ir Gruzijos krizėje prieš pat kritinei padėčiai skirtą Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą rugsėjo 1-ąją.
Europos pareigūnų manymu, jie vaidins svarbiausią diplomatinį vaidmenį, nes Rusija negerbia G. Busho, pirmojo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio rėmėjo ir konflikto tarpininko, administracijos.
Diplomatai sutinka, kad Rusija pernelyg jautriai sureagavo į Gruzijos surengtą ataką siekiant atsiimti Pietų Osetiją ir kad Rusija nesilaikė paliaubų susitarimo. Tačiau europiečiai nesutaria, kaip reikia veikti, jie nedaro apčiuopiamos įtakos Rusijai, ypač Kaukazo klausimu.
Pirmadienį Baltieji rūmai pranešė, kad M. Saakašviliui paremti prezidentas G. Bushas kitą savaitę į Gruziją siunčia viceprezidentą Dicką Cheney. D. Cheney, didelis M. Saakašvilio ir Gruzijos nepriklausomybės rėmėjas, taip pat sustos Azerbaidžane ir Ukrainoje, kurios kaip ir Gruzija yra buvusios sovietų valstybės, palaikančios glaudžius ryšius su Vakarais.
D. Cheney taip pat sustos Italijoje, kur ministras pirmininkas Silvio Berlusconi, kaip ir lyderiai Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir kitose Europos šalyse, nori palaikyti gerus santykius su kaimynine Maskva.
Tačiau Centrinės Europos valstybės, tokios kaip Lenkija, remiamos Šiaurės šalių, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos, nori, kad Maskvai būtų parodyta, kad agresija kainuoja. Senoji Europa nori padėti Rusijai išvengti nemalonios situacijos ir nekurti ilgalaikio priešiškumo su šalimi, kuri turi stipriai išplėtotą energetiką, prekybą ir kultūrinius ryšius su Europa.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pranešė apie viršūnių susitikimą sekmadienį, prieš tai įspėjęs Maskvą dėl paliaubų susitarimo nesilaikymo. Dėl tos sutarties N. Sarkozy buvo susitaręs ES vardu. Susitikimas yra numatytas kaip įspėjimas ir akstinas Rusijai laikytis susitarimo. Bet kol kas lieka neaišku, kaip ES ras savyje vienybės įtikinti Rusiją baigti šią konfrontaciją.
Vienas iš metodų, remiamas prancūzų, yra įvesti Europos stebėtojus į saugumo zonas aplink Pietų Osetiją ir Abchaziją. Tai apsaugotų civilius ir padėtų įtikinti tiek Rusiją, tiek Gruziją, kad karinis konfliktas turi baigtis.
Taigi vis dėlto dar nėra bendros Europos nuomonės, ar Gruzijos ir Ukrainos narystė NATO turėtų būti pagreitinta, ar atidėta.
Pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. The New York Times informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |