Netgi ir po to, kai Europos diplomatai primygtinai pasiūlė Rusijos parlamentui atmesti Rusijos lyderių reikalavimus formaliai pripažinti Pietų Osetiją ir Abchaziją, pirmadienį jie pradėjo vykdyti subtilią užduotį rasti konsensusą Rusijos ir Gruzijos krizėje prieš pat kritinei padėčiai skirtą Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą rugsėjo 1-ąją.

Europos pareigūnų manymu, jie vaidins svarbiausią diplomatinį vaidmenį, nes Rusija negerbia G. Busho, pirmojo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio rėmėjo ir konflikto tarpininko, administracijos.

Diplomatai sutinka, kad Rusija pernelyg jautriai sureagavo į Gruzijos surengtą ataką siekiant atsiimti Pietų Osetiją ir kad Rusija nesilaikė paliaubų susitarimo. Tačiau europiečiai nesutaria, kaip reikia veikti, jie nedaro apčiuopiamos įtakos Rusijai, ypač Kaukazo klausimu.

Pirmadienį Baltieji rūmai pranešė, kad M. Saakašviliui paremti prezidentas G. Bushas kitą savaitę į Gruziją siunčia viceprezidentą Dicką Cheney. D. Cheney, didelis M. Saakašvilio ir Gruzijos nepriklausomybės rėmėjas, taip pat sustos Azerbaidžane ir Ukrainoje, kurios kaip ir Gruzija yra buvusios sovietų valstybės, palaikančios glaudžius ryšius su Vakarais.

D. Cheney taip pat sustos Italijoje, kur ministras pirmininkas Silvio Berlusconi, kaip ir lyderiai Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir kitose Europos šalyse, nori palaikyti gerus santykius su kaimynine Maskva.

Tačiau Centrinės Europos valstybės, tokios kaip Lenkija, remiamos Šiaurės šalių, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos, nori, kad Maskvai būtų parodyta, kad agresija kainuoja. Senoji Europa nori padėti Rusijai išvengti nemalonios situacijos ir nekurti ilgalaikio priešiškumo su šalimi, kuri turi stipriai išplėtotą energetiką, prekybą ir kultūrinius ryšius su Europa.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pranešė apie viršūnių susitikimą sekmadienį, prieš tai įspėjęs Maskvą dėl paliaubų susitarimo nesilaikymo. Dėl tos sutarties N. Sarkozy buvo susitaręs ES vardu. Susitikimas yra numatytas kaip „įspėjimas“ ir „akstinas“ Rusijai laikytis susitarimo. Bet kol kas lieka neaišku, kaip ES ras savyje vienybės įtikinti Rusiją baigti šią konfrontaciją.

Vienas iš metodų, remiamas prancūzų, yra įvesti Europos stebėtojus į saugumo zonas aplink Pietų Osetiją ir Abchaziją. Tai apsaugotų civilius ir padėtų įtikinti tiek Rusiją, tiek Gruziją, kad karinis konfliktas turi baigtis.

Taigi vis dėlto dar nėra bendros Europos nuomonės, ar Gruzijos ir Ukrainos narystė NATO turėtų būti pagreitinta, ar atidėta.

Pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. „The New York Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.