Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Aiškumo reikšmė (8)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2008 08 29

Norėdami prisidėti prie Gruzijos ir Europos krizės sprendimo, turime suvokti procesus ir vartoti aiškų žodyną.

Rusijos aneksijų politika turi būti tiksliai įvardinta kaip istorinė sistema pradedant bent nuo Molotovo-Ribbentropo pakto. Tai ištiko paeiliui Baltijos valstybes Europoje, Tuvos Respubliką Azijoje, Karaliaučiaus kraštą, kuris buvo pavestas SSRS laikinai administruoti, bet netrukus vienašališkai aneksuotas, o dabar Abchaziją ir Pietų Osetiją. Šis atvejis, tai reconquista, atsikariavimas, o toliau eis Krymas. Visai nesunku numatyti „nepriklausomą“ Krymą su Rusijos pasais, atsitiktinai remiamą Rusijos karo laivyno. Gražiausia bus Baltijos jūros akvatorijos aneksija norimo ten tiesti dujų vamzdžio „saugumo zonos“ pretekstu.

Nepasipriešinom Rusijos naudojamam metodui pirmiausiai aneksuoti žmones, masiškai išdalinant svetimos valstybės pasus, o vėliau, kaip matome, atrėžiant ir žemę. Taip kuriamos potiomkiniškos pseudo-valstybės, ir tai tik pradžia V. Putino numatyto rekolonizacijos proceso, pradžiai kol kas atsiimant bent buvusių Rusijos kolonijų dalis. Jos pasitarnaus kaip placdarmai tolimesnei ekspansijai.

Kosovas čia yra visai netikęs palyginimas; jo neturėtume nei minėti, nei diskutuoti. Jokia jėga neišvarė šimtų tūkstančių serbų, kad ten būtų sukurta likusios etninės mažumos valstybė. O toks kaip tik ir yra Abchazijos atvejis. Kosove, priešingai, Vakarai įsikišo, kad sustabdytų masinį vietinių albanų išvarymą. Rusija nori įvelti ir Europą į nepagrįstus debatus, kad gaišintų ir įsitvirtintų, todėl neturi rastis jokių požymių, kad pataikaujančioje Europoje galėtų pasikartoti 1938 m. Miunchenas.

Dabar – žodynas ir keli konkretūs dalykai.

Taip, Rusija siekia ir savo „buferinių zonų“ pripažinimo. Tai būtų agresoriaus užkariavimų pripažinimas neva „laikinai“, ir to jokia forma negali atsitikti. Ši terminologija ir priverstinė force majeure situacija turi būti atmestos, lygiai kaip susikompromitavę „Rusijos taikdariai“. Tai papildomai okupuotos Gruzijos žemės, ir viskas. Šiaip jau galime konstatuoti, kad būtent Pietų Osetija tapo de facto buferine zona tarp Rusijos ir Gruzijos. Šią erdvę turi stebėti Europos Sąjunga, kiek ilgai tai betruktų.

Kaimynystės konferencija Tbilisyje yra gera kanclerės A.Merkel idėja, bet ją tiktų organizuoti kaip europinės kaimynystės ir saugumo konferenciją.

Palengvintas ES vizų režimas Rusijai, Abchazijai ir Pietų Osetijai? - tokia nesąmonė negali tęstis. Šis vizų režimas turėtų būti ten įšaldytas, o skubiai suteiktas Gruzijos piliečiams. Taip Europa elgtųsi išmintingai ir garbingai.

Pasisakymas EPP-ED grupės posėdyje Briuselyje, 2008m. rugsėjo 27 d., svarstant EP rezoliucijos projektą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras