Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Aiškumo reikšmė (8)

Komentarai:

SV to ff., 2008 08 31 11:45
Na tikrai esi ff.
The Economist“ ir lrytas.lt inf.
2008-08-30 22:08
Skambant fanfaroms, Rusija šią savaitę pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos – karui Gruzijoje pretekstą suteikusių separatistinių regionų – „nepriklausomybę“. Abchazai ir osetinai džiaugėsi dėl to, kad 15 metų gyveno po Rusijos sparnu. Rusams tai logiška pergalės pasekmė, tolesnė konfrontacijos su Vakarais stadija ir, jų teigimu, Kosovo scenarijaus kopija.

Pasak Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo, „negalima vieniems taikyti vienų taisyklių, o kitiems – kitų“.

Tačiau Vakarai ne be reikalo griežtai atsakė į Rusijos agresiją ir atsisakė pripažinti naująsias valstybes.

Neatsižvelgiant į tai, kad Rusijos pozicija visiškai nenuosekli, ji vis dar atkakliai tvirtina, kad Kosovo nepriklausomybė nuo Serbijos yra neteisėta (iš dalies tokį požiūrį lemia baimė duoti precendentą Čečėnijai ir kitoms bruzdančioms Rusijos federacijos respublikoms) – D.Medvedevo brėžiama paralelė tarp Kosovo ir Pietų Osetijos yra visiškai nepagrįsta.

Žinoma, yra paviršutiniškų panašumų, su kuriais reikia susitaikyti. NATO oro pajėgos virš Kosovo ir Serbijos 1999 metais, kaip ir invazija Irake 2003-iaisiais, neturėjo teisinio Jungtinių Tautų (JT) pritarimo. Vienu iš abiejų karų tikslų buvo skelbiamas režimo pakeitimas. Šių metų vasarį kai kurios Vakarų šalys pripažino Kosovo nepriklausomybę nuo Serbijos vėlgi be JT palaiminimo, nes Rusija pamojavo savo veto teise. Dėl to Kosovas, kaip ir Irakas, neišvengiamai bus naudojami kitoms karinėms operacijoms pateisinti. Vakarai visą laiką žinojo, kad Kosovo nepriklausomybė taps Rusijos pretekstu pripažinti Abchaziją ir Pietų Osetiją.

Tačiau tuo visi panašumai ir baigiasi. Gruzijoje Rusijos pajėgos kėlė sau naudingus neramumus, o ne neutraliai palaikė taiką. Serbijos vadovas Slobodanas Miloševičius ilgą laiką engė Kosovo albanus ir vykdė etninius valymus visoje Jugoslavijoje. O Abchazijoje per visą dešimtąjį dešimtmetį bei Pietų Osetijoje pastarosiomis savaitėmis etninio valymo aukomis buvo ne abchazai ar osetinai, o gruzinai. Kitaip nei S.Miloševičius, Gruzijos vadovas Michailas Saakašvilis yra demokratiškai išrinktas prezidentas, turėsiantis atsakyti savo rinkėjams už skubotą sprendimą rugpjūčio 7-ąją įsiveržti į Pietų Osetiją.

Dar labiau skiriasi karų motyvai. Visą dešimtąjį dešimtmetį amerikiečiai ir europiečiai visomis išgalėmis vengė kištis į Balkanus. 1999-aisiais iš Kosovo pasitraukus S.Miloševičiui, pagrindinis JT ir NATO pajėgų vaidmuo buvo ginti serbų mažumą ir serbų šventoves. Vakarai daugelį metų vedė derybas dėl regiono ateities. Tik kai šios žlugo – vėlgi Rusijos kaprizų JT dėka – nebeliko kitos išeities, kaip vienašališkai paskelbti Kosovo nepriklausomybę.

Tuo metu Rusija Kaukaze tiesmukai siekė savo tikslų. Ji panaudojo visą savo sumanumą, kad išprovokuotų M.Saakašvilį. Jos „taikdariai“ net nebandė apsimesti, kad gina tautines Abchazijos ir Pietų Osetijos mažumas. Rusija netgi nebandė skatinti derybų dėl šių regionų ateities. Vietoj to ji nuolat tvirtino jų priklausomybę nuo Rusijos ir dalijo vietiniams gyventojams Rusijos pasus – tai visiškai tiesmuka strategija susikurti pretekstą „apginti“ Rusijos piliečius. Nors M.Saakašvilis neprotingai nusprendė pradėti karinę operaciją, pareikalavusią civilių aukų, rusai nepateikė nė vieno įrodymo, kad pagrįstų savo audringus kaltinimus genocidu arba etniniu valymu.

Dar didesnis kontrastas tarp Kosovo ir Pietų Osetijos išryškėjo karui pasibaigus. 1999 metais Vakarai įsikišo tik kai nebeliko kitų išeičių – tada Kosovą iškart pavertė tarptautiniu reikalu, pasikvietė JT ir kitus tarptautinius taikdarius. Kosovo nepriklausomybė sekė aštuonerius kantrios diplomatijos metus.

Rusai į Gruziją įsiveržė neslėpdami entuziazmo. Jie atsisakė pasitraukti ir neleido konflikto spręsti tarptautiniu lygmeniu. O dabar, nepraėjus nė trims savaitėms po karo pradžios, pripažino separatistų nepriklausomybę.

Iš principo tautiniams valstybių nesudarantiems dariniams kartais reikia leisti atsiskirti, tačiau Pietų Osetijos ir Abchazijos atvejis ne toks. Nė vieno regiono vadai neklausė savo gyventojų, tarp kurių yra daugybė gruzinų, nuomonės. Nebandyta ieškoti taikaus sprendimo ilgomis, sunkiomis derybomis.

M.Saakašvilis turėtų nustoti žarstyti pažadus susigrąžinti atskilusius regionus, o Vakarai privalo reikalauti, kad reikalo imtųsi tarptautiniai taikdariai. Tačiau jokiu būdu negalima apdovanoti Rusijos nepriklausomybės pripažinimu. Tai galėtų sukurti pavojingą precendentą, kuris atsilieptų Ukrainai, Moldovai ir netgi pačiai Rusijai.



ff, 2008 08 31 03:17
Nagi nagi ir ka Rusija okupavo?:D Gal Gruzija okupuota? Sakaasvilis ismestas is prezidento posto? Kiek zinau pati P.Osetija prasosi Rusu kad ir kaip ten bebutu. Kitas dalykas kuo skiraisi Kosovo variantas nuo P.Osetijos, abiejais atvejais vienasaliskai buvo paskelbta nepriklausomybe, pirmuoju atveju JAV kiek pamenu irgi gyne Kosova nuo Serbu paskui okupavo Serbus nuverte vadova... tai kuo ji skiraisi paaiskinkit? Tuo kad ju nepriklausomybe pareme JAV?:D Ar JAV yra hipokrate?:D

SV, 2008 08 30 11:46
Per šimtmečius Rusijos carų vykdoma politika nepasikeitė nė per nago juodymą.

TRUE, 2008 08 30 01:39
Landsbergis dėl rusų NIEKADOS NEKLYDO. Faktai tokie, kad rusai jau nusimetė paskutinį figos lapą ir prieš pasaulį atskleidė savo žvėrišką agresoriaus ir okupanto veidą. Pamatę, kad balaganas su "nepriklausomomis" Gruzijos provincijomis- Osetija ir Abchazija, Pasaulio NEGALI APGAUTI (net artimiausi autoritariniai režimai neparėmė Rusijos), rusai atvirai ir oficialiai pareiškė, kad "nepriklausomos" Osetijos valstybės-NEBUS. Osetija BUS ĮTRAUKTA Į RUSIJOS SUDĖTĮ. Šis agresijos aktas tolygus Hitlerio SUDETŲ provincijos(ČEKOSLOVAKIJA) ir Klaipėdos "įtraukimui" į Trečiąjo Reicho sudėtį.Panašus likimas laukia ir "nepriklausomos valstybės" Abchazijos.ES neveiklumas skatins Rusijos agresiją plisti toliau. Vienintelis ir tvirtas pagrindas Lietuvos nepriklausomybei ir saugumui nuo čekistinių ordų-tai JAV bazės Lietuvoje. Jos kaip niekas kitas prapūstų ir atstatytų smegenis Kremliaus NKVD"istams. Putinoidams staigiai praeitų norai rengti "išvaduojamus" tankų žygius į Lietuvą.

prasauskas juozas gyd., 2008 08 30 01:18
Prof.von Landsbergis tikrai per pokario laikus yra labiausiai pakeles Tauta zmogus-neziurint to,kad Jis nepatinka daugeliui,bet jam teko buti TAUTOS VADU ir daugumai ir yra .Pasisakymai analitiski,visi vis saiposi,kd perdeda rusu pavoju-o pasirodo tai buvo tiesa.manau belieka laukti rusijos-ukrainos konflikto del krymo.mes turime klausyti ,ka kalba musu politikai ir galvoti stebeti seimo vagis-juk juos teks ir is jav uz ausu parsivilkti,ir teisti cia-mums buvo reikalinga Lietuvos nepriklausomybe ,bet dabar ekonominiu valstybes vystymusi nesame patenkinti.manau turime vystyti ir savo sunkiaja pramone/plieno gamyba,varikliu,laivu ,lektuvu -stiprinti savo kariuomene/.sauktiniu panaikinimas -yra seimo deputatu kriminalinis nusikaltimas-uz tai jau reikalinga teisti.manau ,butina 2rumu parlamentas ir karalystes rango atstatymas.

Anonimas, 2008 08 29 21:48
Va as ir anksciau nemegau landsbergio, kzkaip teai nemego o as tada mazas buvau... bet dbr tai saunuolis tikra tiesa vienintelis sako...

MaikUniversum, 2008 08 29 19:20
anksčiau ir aš nemėgau landsbergio, bet kai pamačiau, kad jis vienintelis kalbą tiesą ir nušviečia įvykius tokius, kokie jie yra, visai lengva jam pritart.

spaliukas, 2008 08 29 11:18
...VALIO!..VALIO!...URA...Hmm...Atsiprasau,norejau ir 3-iaji istarti"VALIO",taciau kazkaip inertiskai gavosi...Cia turbut dar pasamoniskai,retkarciais prasiverzia"sovietines nostalgijos sapno"konvulsiski proverziai.Bet vis tiek,-URA...Hmm...Tai yra,-VALIO!...Musu didziai gerbiamam,nusipelniusiam Tautos vadui Draugui V.Landsbergiui!..Stiprybes JUMS DRAUGE V.LANDSBERGI nelygioje kovoje su MIRTINU IMPERIALISTINIU RYTU PRIESU!MES SU JUMIS VISADA IR IKI PACIOS MIRTIES!

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras