Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Tas pats dujinis scenarijus

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 12 29

http://www.spiegel.de/dossiers/wirtschaft/0,1518,grossbild-516748-386902,00.htmlAtrodo, kad „Gazprom“ dujomis pašildoma Aleksandro Lukašenkos ekonominė ramybė gali baigtis jau pirmąją sekančių metų dieną, jei minėtajai Rusijos dujų gavybos bei tiekimo monopolininkei pavyks įgyvendinti savo perspėjimus Minskui, kurių pastarasis iki šiol apsimeta nepastebįs.

Kaip žinia, po „Gazprom“ iniciatyvos beveik penkis kartus pakelti iki tol lengvatinėmis sąlygomis Baltarusijai tiektų gamtinių dujų kainą, prasidėjo itin sunkios šios kompanijos ir baltarusių vyriausybės derybos dėl naujos dujų tiekimo sutarties, nes senoji, kurios pagrindu laikėsi nemaža dalis tariamos ekonominės Baltarusijos gerovės, nustoja galioti šių metų pabaigoje.

Abiejų šalių pozicijos yra pakankamai aiškios: „Gazprom“, motyvuodamas elementariais verslo argumentais, siekia dabartinę, kiek daugiau nei 40-ies JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, kainą pakelti beveik penkis kartus. Minskui toks variantas, be abejo, reikštų savotišką ekonominį šoką, kuris gali turėti ir politines pasekmes. Tiesa, verta paminėti, jog, remiantis šios savaitės vidurio informacija, Rusijos kompanija sutiko bemaž per pusę sumažinti pradžioje reikalautą sumą, tačiau net ir toks scenarijus Baltarusijos vyriausybės akivaizdžiai netenkina, dėl ko ji jau ėmė grasinti rusiškų dujų tranzito į Europos Sąjungą (ES) ribojimu arba net atviru vagiliavimu iš tranzitinių dujotiekio atšakų, kurios, beje, tiesiasi ir į Lietuvą.

Apie vietinių politikų ir dujininkų reakciją tiek į Baltarusijos grasinimus, tiek ir į tariamus „Gazprom“ įspėjimus visapusiškai kalbėti dar anksti, tačiau, žvelgiant į šio besivystančio Maskvos ir Minsko konflikto dinamiką, galima bandyti tvirtinti, jog jis kaip du vandens lašai primena lygiai prieš metus vykusias peripetijas dėl „Gazprom“ dujų tiekimo Ukrainai. Prisimenant to meto įvykius ir tai, kokias politines pasekmes Ukrainai turėjo jai palankus susitarimas su Rusijos monopolija, esančia akivaizdžiu Kremliaus politikos įrankiu, galima būtų sakyti, jog šiuo metu lyg ir sunku rasti absoliutų analogą. Vien jau dėl to, kad jokių demokratinių iniciatyvų Baltarusijoje nematyti, o ir A. Lukašenkos simpatijos Maskvai yra visiška Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos priešingybė.

Žinoma, matant A. Lukašenkos bent jau emociškai demonstruojamą tam tikrą savarankiškumą arba siekį išsiskirti, gal ir galima darytį prielaidą, jog tokiu dujiniu spaudimu Kremlius tiesiog siekia parodyti Minskui jo vietą ir gauti vienvaldę teisę spręsti galimos bendros valstybės projekto, kuris gvildenamas jau senokai, ateitį. Tačiau kažin ar vien dėl tokių priežasčių „Gazprom“ keltų tokio masto triukšmą, kuris tvyro dabar.

Tokiu atveju, prisimindami būtent metų senumo ukrainietišką patirtį, galime gauti savotišką bendrą šių situacijų vaizdą – dujų kainų kėlimas artimiausiems kaimynams yra ne kas kita, o politinis Kremliaus signalas Vakarų partneriams, kuris gali turėti daug įvairių poteksčių, susijusių, žinoma, su bent jau regionine Maskvos įtakos sklaida.

Prieš metus, sutrikus dujų tiekimui į Ukrainą, dėl jos tranzitinio statuso minėtos žaliavos trūkumą aiškiai pajautė Austrija bei Vengrija. Dabar, jei bus realizuotas blogiausias scenarijus, panašios aplinkybės gresia Lietuvai, Lenkijai bei Vokietijai. Ir kažin ar tai galima vadinti vien sutapimu, kurį lemia „Gazprom“ pelno siekis.

Tačiau yra vienas niuansas, kuris lyg ir leidžia kalbėti, kad pernykštis Ukrainos ir dabartinis Baltarusijos konfliktas su „Gazprom“ nėra absoliučiai identiškas atvejis. Galima teigti, kad juos abu vienija vienodi Kremliaus politiniai tikslai, tačiau gali skirti įgyvendinimo scenarijai. Prieš metus politinė Kijevo ir Maskvos priešprieša buvo akivaizdi ir darėsi aišku, jog manipuliuodamas dujų kainomis Kremlius siekia tiek siųsti signalą demokratinei Europai dėl pernelyg intensyvaus jos bendradarbiavimo su Ukraina, tiek ir realizuoja savus politinius tikslus šios šalies viduje, ką įrodė ir vėlesnis Maskvai itin palankaus Viktoro Janukovičiaus tapimas premjeru.

Tuo tarpu Baltarusijos atveju negalima atmesti ir savotiško politinio spektaklio tikimybės, ypač jei atsižvelgsime į tai, su kokia tokio lygio deryboms nebūdinga arogancija elgiasi „Gazprom“ vadovybė bei Baltarusijos vyriausybės vadovas, grasindamas jau minėtomis dujų vagystėmis. Be to, tokius argumentus gali sustiprinti ir ES neprielankumas Baltarusijai, nesenai pasireiškęs galimų prekybinių sankcijų numatymu, kuris ėmė ir sutapo su šios tariamos dujinės krizės pradžia.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras