Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Įvykiai Gruzijoje
 
  Rusija apsisprendžia, o Gruzija – į NATO

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 08 26

Rusijos Federacijos Taryba pirmadienį žengė žingsnį, kuriam buvo ruoštasi seniai. Ji nusprendė pripažinti dvi separatines Gruzijos teritorijas Pietų Osetiją ir Abchaziją. Už tokį nutarimą deputatai balsavo pavyzdingai kaip sovietiniais laikais – 130 už ir nė vieno prieš arba susilaikiusio.

Dabar prezidentas Dmitrijus Medvedevas turės nuspręsti, ar pripažinti jų nepriklausomybę. Kreipimąsi į prezidentą paskelbė ir visa Rusijos Dūma.

Maskvoje esantys Pietų Osetijos ir Abchazijos lyderiai netveria džiaugsmu ir sako, kad jų respublikų pripažinimas „padės didinti stabilumą regione“. Sunku tuo patikėti, nes Tbilisis pareiškė, kad kreipsis į tarptautinį teismą ir reikalaus Maskvos sprendimą pripažinti niekiniu. Iš Cchinvalio pranešama, kad Gruzija prie sienos su Pietų Osetija vėl sutraukia savo ginkluotę.

Iš tikrųjų, kaip rašo laikraštis „Kommersant“, jeigu Tbilisis kreipsis į teismą, tyrimas vyks ne Maskvos naudai. Teisininkai tvirtina, kad Kosovo atveju Rusija nepripažino serbų genocido prieš albanus, todėl kaltinimai Michailui Saakašviliui vykdžius genocidą prieš osetinus yra beprasmiai. Cchinvalio bombardavimas dar nereiškia teroro ar genocido, primena rusų laikraštis.

Jis rašo, kad Rusija geriau įžvelgtų analogijų su Šiaurės Kipru. 1983 m. ši Kipro respublikos dalis taip pat paskelbė nepriklausomybę. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba savo rezoliucijoje kvietė nepripažinti apsišaukėliškos turkų kipriotų respublikos. Kai 2004 m. separatistai vėl norėjo susijungti su Kipru, kad kartu įstotų į ES (tokia buvo stojimo sąlyga), susijungimo nepanoro jau graikų bendruomenė.

Tarptautinė visuomenė mano, kad karinis Turkijos dalyvavimas Šiaurės Kipre nuo 1974 m. yra okupacija. Visos Saugumo Tarybos rezoliucijos atsimuša kaip į sieną. ES, atsisakydama priimti Turkiją į Bendriją, tai motyvuoja būtent šia okupacija. Graikija taip ir neįteisino savo dalyvavimo likusioje Kipro dalyje. Pietų Osetija iš esmės taip pat užimta Rusijos kariškių. Čia jie stiprina savo pozicijas, stato postus, gausina ginkluotės. Separatistų pripažinimas leistų Maskvai tęsti savo karinius pasirengimus regione.

Rusija šiam žingsniui rengėsi 2 m. O šių metų kovo 21 d. Rusijos Dūma didžiule balsų persvara priėmė specialų pareiškimą ir pasiūlė šalies prezidentui bei Vyriausybei apsvarstyti klausimą dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo. Rusijos deputatai taip pat pasisakė už išplėtimą taikdarių misijos, kurią vykdo jungtinės NVS ginkluotosios pajėgos. Reaguodama į šį demaršą, Gruzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad vertina tai kaip „atvirą kišimąsi į Gruzijos vidaus reikalus“. Pasak gruzinų diplomatų, tokiu savo elgesiu Maskva visiškai prarado politinę, juridinę ir moralinę teisę pretenduoti į neutralaus ir objektyvaus tarpininko vaidmenį. Tbilisis perspėjo, kad jei Rusija, nesuderinusi su Tbilisiu, pradės didinti taikdarių kontingentą, siųs ten papildomą ginkluotę, nustatys naujus karių buvimo terminus ir plės jų mandatą, tai bus suprasta vienareikšmiškai – kaip agresija, nukreipta prieš Gruzijos valstybę.

Po balandį Bukarešte vykusio NATO viršūnių susitikimo, kuris, nors ir nedavė aiškaus atsakymo Tbilisiui dėl Narystės Aljanse veiksmų plano, nuteikė M. Saakašvilį optimistiškai, Maskva Dūmos pareiškimą dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos palydėjo papildomais perspėjimais: jei Tbilisis vis dėlto gaus kvietimą stoti į NATO, Rusija nesėdės sudėjusi rankų. Vienas galimų tokio veikimo variantų – teks ginti Abchazijoje ir Pietų Osetijoje gyvenančių Rusijos piliečių interesus. Tbilisis to kvietimo dar negavo, bet Maskva rado kitą dingstį.

Kad ginti Rusijos piliečių „interesus“ būtų patogiau, maždaug 90 proc. Pietų Osetijos gyventojų Rusija skubiai išdalijo Rusijos piliečio pasus. Maskvai tai atrodė svarus argumentas. Keista, bet ant šios meškerės užkibo patyrusių Amerikos ir NATO strategų konsultuojamas M. Saakašvilis. Jis pasiuntė kariuomenę į Cchinvalį, kurio užėmimas, prezidento nuomone, būtų grąžinęs Pietų Osetiją į Gruzijos sudėtį. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad osetinai dar iki tol rengė provokacines atakas pasienyje su Gruzija.

Ar kas nors pasikeis, Rusijai pripažinus dvi separatines respublikas, sunku pasakyti. Jeigu jų galutinis atsiskyrimas būtų Gruzijos stojimo į NATO kaina, nesumokama naujai pralietu krauju, verta pagalvoti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras