Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kas lemia Vakarų įtakos smukimą?

Kęstutis Girnius
2006 12 28

gem.win.co.nz/mb/art/3d/2006 metais vėl mažėjo Vakarų įtaka pasaulyje. Priežastys įvairios. Sparčiai auga dviejų Azijos galiūnų – Kinijos ir Indijos – ūkiai ir noras, kad jų vaidmuo pasaulyje atitiktų gyventojų skaičių ir ūkio galią. Šios šalys paprastai nesiūlo savų iniciatyvų, bet vis atviriau kritikuoja jiems nepriimtinus kitų šalių projektus. Didėja ir kitų besivystančių šalių politinis sąmoningumas, kai kuriais atžvilgiais primenantis šeštojo ir septintojo dešimtmečio antikolonialistines nuotaikas.

Trečiojo pasaulio šalys seniai yra laisvos, jos dabar stengiasi perimti savo gamtos išteklių valdymą bei laimėti palankesnes prekybos sąlygas. Tad didėja jų nesutarimai su turtingais Vakarais. Šis poslinkis yra itin ryškus Pietų Amerikoje.

Ne mažesnės reikšmės Vakarų įtakos smukimui turi nevykusi Amerikos ir neegzistuojanti Europos užsienio politika. Ne be pagrindo kai kurie Amerikos apžvalgininkai atvirai svarsto, ar George‘as Bushas yra vienas prasčiausių Amerikos prezidentų, o Condoleeza Rice – viena silpniausių užsienio reikalų ministrų. G. Busho vyriausybės arogancija, vienašališkumas, polinkis griebtis smurto bei Amerikos išskirtinumo pabrėžimas neišvengiamai sukėlė kitų šalių nepasitenkinimą ir priešiškumą. Kol Amerika sėkmingai įgyvendino savo siekius, nepasitenkinimas buvo nuslepiamas arba atsargiai reiškiamas. 

Šįmet G. Busho politikos bankrotas pasidarė visiems akivaizdus. Karas Irake jau pralaimėtas. Net jei Amerika kaip nors išsikapstytų iš Irako, o irakiečiams pasisektų sustabdyti pilietinį karą ir išsaugoti šalies teritorinį integralumą, Irakas netaps klestinčios demokratijos pavyzdžiu. Ir potencialūs priešininkai jaučiasi saugiau, žinodami, kad, nors Amerika nenugalima kovos lauke, ji vengs tų nuožmių represijų, be kurių neįmanoma palaužti partizaninio pasipriešinimo. 

Amerikai nesiseka ne tik Irake. Afganistane atsigavo talibai, pietų Afganistane jų galia didesnė negu centrinės valdžios, kyla pavojus, kad šalyje vėl įsiviešpataus anarchija. Artimuosiuose Rytuose artimiausias Amerikos sąjungininkas Izraelis nepajėgė palaužti „Hezbollah“ pasipriešinimo, tad pirmą kartą per pusę amžiaus arabai didžiuojasi pergale.

Amerika kartu su Didžiąja Britanija sąmoningai vilkino paliaubų sudarymą, kad Izraelis turėtų laiko susidoroti su „Hezbollah“. Šitoks ciniškas abejingumas libaniečių ir palestiniečių likimui neliko nepastebėtas musulmonų šalyse. Tai viena iš priežasčių, kodėl Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ir „Hezbollah“ vadovas Hassanas Nasrallahas bei kiti Amerikos priešai tapo eilinių musulmonų numylėtiniais. 

Daugeliui šalių įgriso Amerikos obsesija su teroristais, kuri nukreipia dėmesį nuo, jų nuomone, rimtesnių problemų. Tad lapkričio mėnesį Pietų Azijos šalių viršūnių susitikime, kur dalyvavo ir G. Bushas, pirmenybė buvo skiriama prekybai. 

Gal ryškiausiai įtakos smukimą rodo Vakarų negebėjimas laimėti pritarimo net ir mažiau kontroversiškiems siekiams, pavyzdžiui, pakirsti kelią branduolinių ginklų plėtrai ir taikyti sankcijas Iranui bei Šiaurės Korėjai. Iš principo lyg ir pritariama, bet nutarimai neįgyvendinami arba sankcijos labai sušvelninamos ar atidedamos. 

Europos Sąjunga tebekalba apie savo užsienio ir saugumo politiką. Bet jos nėra. Europa nekalba vienu balsu, neturi autoritetingų vadovų. Daugelį Europos šalių, pavyzdžiui, Italiją, Austriją, Čekiją ir Olandiją valdo silpnos koalicinės vyriausybės, labiau linkusios pataikauti savo rinkėjams, kad laimėtų jų paramą, negu grumtis su užsienio politika.

Net Vokietijos didžioji koalicija beveik išskirtinai rūpinasi vidaus reformomis. O tokie Europos užsienio politikos šulai, kaip Prancūzijos Jacques Chiracas ir Didžiosios Britanijos Tony Blairas, traukiasi iš politikos, netenka įtakos savo partijose, jau nebekalbant apie tarptautinę areną. Pati Europos Sąjunga yra labiau susiskaidžiusi, Europos Komisija susilpnėjusi. Vargu ar kitais metais padėtis pagerės.

www.bernardinai.lt, www.lrt.lt

,

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras