Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Ar atgimsta Rusijos karinė galia? (I) (43)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2008 09 03

„Pažiūrėkime į problemą plačiau: ar iš principo yra įmanomas karinis NATO susirėmimas su Rusija? Aš manau, kad neįmanomas (...)“

Jurijus Balujevskis, buvęs Rusijos Generalinio štabo viršininkas,
šiuo metu Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas [1]

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad autoritarinis Rusijos režimas militarizuojasi. Iš tikrųjų tai yra priekaištai, paremti dvejopais standartais. Atsižvelgiant į tai, kaip degradavo Rusijos kariuomenė per paskutinį XX a. dešimtmetį, šiuo metu šalies valdžia tik mėgina atkurti prarastą karinį potencialą, į kurį kiekviena pasaulio šalis turi teisę. Be to, skirtingai, pavyzdžiui, negu Amerika, Rusija nekariauja karų Irake ir Afganistane (Čečėnijoje aktyvūs karo veiksmai jau seniai nevyksta) ir karinis šalies biudžetas yra labai mažas, palyginti su JAV išlaidomis gynybai. Taip pat pažymėtina, kad isterija nekeliama dėl nedemokratinės Kinijos, kuri ginkluojasi sparčiais tempais, o praktiškai bet kuris Rusijos žingsnis karinėje srityje Vakaruose vertinamas kaip pavojus. Vieną kartą reikia nustoti žiūrėti į viską vadovaujantis principu: kažkas kažkam leista, nes jis yra „geras“ ir mūsų draugas, ir pradėti pagal galimybes objektyviai analizuoti realią padėtį.

Šiame kontekste įdomesnis yra kitas klausimas: ar tai, kaip šiandien reformuojama ir modernizuojama Rusijos kariuomenė, duos kokių nors apčiuopiamų rezultatų, ar yra tik akių dūmimas (rusiškai показуха) Vakarams ir vietinei publikai? Taip pat verta palyginti Rusijos ginkluotės pavyzdžius su atitinkamais Vakarų analogais, nes egzistuoja nuomonė, kad Rusijos tankai, naikintuvai, povandeniniai laivai ir t. t. yra prastesni negu tokia pat amerikiečių technika (visko aprašyti ir palyginti straipsnyje neįmanoma, todėl bus imami pagrindiniai ginkluotės tipai).

Sausumos pajėgos

2006 m. birželio 2 d. Sergejus Ivanovas pranešė, kad yra pasirašyta Valstybinė ginklavimosi programa 2007–2015 metams. Programai numatoma skirti beveik 5 trilijonus rublių, iš kurių 4 trilijonus (apie 170 mlrd. dolerių, o tai yra visai nedaug, palyginti su Jungtinių Valstijų kariniu biudžetu) – ginkluotosioms pajėgoms (63 proc. sumos naujai ginkluotei pirkti, o kitą dalį – jai modernizuoti). Ką gi planuojama pirkti ir modernizuoti?

Sausumos pajėgoms planuojama pirkti BMP-3 ir BMP-4 bei BTR-90 su sustiprinta ginkluote, pagerinta važiuokle ir patogesne ekipažo ir kareivių išsidėstymo koncepcija. Be to, bus perkami tankai T-90 (esminė tanko T-72 modernizacija) ir modernizuojami T-80 bei T-72 (taip pat kuriamas naujos kartos tankas T-95, kurį planuojama pristatyti jau šiais metais). Palyginkite: pagrindinis JAV tankas vis dar tebėra „Abrams“, o pėstininkų paramos mašina – „Bradley“. Nauji projektai, žinoma, egzistuoja, bet dažniausiai yra modernizuojama kaip tik ši technika (tačiau net ir dėl to yra tam tikrų problemų) [2]). Iš Rusijos tankų visi juokėsi per karą Čečėnijoje (nors ten didžiausia bėda buvo ne patys tankai, o netinkamas jų naudojimas miesto sąlygomis), o iš „Abrams“ ir „Bradley“ atėjo metas pasijuokti Irake ir Afganistane. Objektyviai šnekant, šios srities rusiška technika tikrai ne blogesnė. [3]

Toliau pereikime prie sraigtasparnių. Rusija per artimiausius metus planuoja įsigyti kelis šimtus naujų kovos sraigtasparnių Mi-28. Daug diskusijų sukėlė šios mašinos konkurencija su Ka-50 („juodasis ryklys“ – vienas lakūnas) ir Ka-52 („aligatorius“ – du lakūnai). Iš tikrųjų šių sraigtasparnių lyginti negalima, nes, kaip pažymi specialistai, jų paskirtis yra kitokia: Mi-28 skirtas platesnio masto operacijoms, o Kamovo sraigtasparniai geresni kalnuose (neatsitiktinai Ka-50 buvo efektyvus Čečėnijoje). Šiuo metu Rusijoje nuspręsta, kad pagrindiniu sraigtasparniu taps Mi-28, o Kamovo mašinos irgi bus perkamos, tačiau tik specialiosioms operacijoms (dar kuriamas Ka-58). Be to, bus modernizuojami Mi-24, kurie ligi šiol puikiai kariauja įvairiuose karštuosiuose pasaulio taškuose. Jungtinėse Valstijose toliau dominuoja sraigtasparniai „Apache“, o naujo sraigtasparnio „Comanche“ kūrimo programa 2004 m. buvo nutraukta. Aiškinama, kad amerikiečiai nusprendė, jog šis sraigtasparnis jiems nereikalingas (tai skamba keistai), nes to nereikalauja esama situacija (nėra rimtų priešų), tačiau manoma, kad JAV specialistai tiesiog nesugebėjo pasiekti to, ko iš jų buvo reikalaujama, o pinigų jau buvo išeikvota nemažai. Bet kuriuo atveju „Comanche“ nėra, o už „Apache“ Mi-28 ir Ka-50 tikrai ne blogesni (pavyzdžiui, Mi-28 kovinė apkrova siekia 2300 kg, o „Apache“ – 771 kg). [4]

Kova ore

Šiuolaikinės karinės realijos rodo, kad didžiausias dėmesys turi būti teikiamas aviacijai, priešlėktuvinei ir priešraketinei gynybai bei laivynui.

Pradėkime nuo aviacijos. Neseniai Rusija pradėjo gaminti naikintuvą bombonešį Su-34, kuris užima nišą tarp kariuomenės paramos lėktuvų Su-24 bei Su-25 ir naikintuvų. Šios mašinos varikliai nėra su valdomu traukos vektoriumi, bet konstruktoriai teigia, kad įrengti juos šiame lėktuve galima, nors tai nėra būtina. Taip pat visai greitai turėtų pasirodyti Su-35, kuris yra laikomas „4++“ kartos naikintuvu,  ir penktosios kartos naikintuvas, kurį konstruoja kompanija „Suchoj“ kartu su korporacija MiG ir Jakovlevo konstravimo biuru. Be to, planuojama modernizuoti fronto naikintuvą Su-27, ketvirtosios kartos naikintuvą MiG-29 ir naikintuvą perėmėją MiG-31, kuris yra pagrindinis Rusijos priešlėktuvinės gynybos lėktuvas, galintis tarnauti tiek kaip radiolokacinė stotis (panašiai kaip JAV sistema AVACS ir rusiškas lėktuvas A-50), tiek kaip naikintuvas, numušantis labai aukštai ir greitai skrendančius taikinius. JAV pasididžiavimas yra tariamai penktosios kartos sunkusis naikintuvas „F-22 Raptor“ (panašiai kaip Su-27) ir lengvasis F-35 (panašiai kaip MiG-29), bet pastarojo serijinė gamyba dar nepradėta ir su potencialiais jo pirkimais yra tam tikrų keblumų. [5] Jeigu F-22 lyginsime su Su-30, Su-35 ir MiG-29 su valdomais traukos vektoriais, tai per savo pirmąjį demonstracinį pasirodymą Europoje, kuris įvyko šiais metais Farnboro aviacijos salono Didžiojoje Britanijoje metu, „Raptor“ labai didelio įspūdžio nepadarė. Prieš jo skrydį vienas iš Su-30 konstruktorių net persižegnojo: „O jeigu jis dabar parodys tai, ko mes nė nesapnavome?“ Tačiau jis neparodė – nei „kobros“ normaliai nepadarė, nei „krentančio lapo“ (abiem atvejais buvo priverstas jungti forsažą, kad nepradėtų nevaldomai kristi). Kaip vėliau pasakė „Suchoj“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Sergejus Korotkovas: „Mes nepamatėme nieko naujo. Ne tie radiusai. Aukštojo pilotažo figūros neišbaigtos. Jie dar turi padirbėti, kad pasiektų mūsų Su-30 lygį.“ Tačiau, kaip pasakė MiG generalinio direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Tarkovskis, „nuvertinti šios mašinos nereikia“. [6] Kaip Newsinfo.ru pareiškė šaltinis Rusijos karinėse oro pajėgose, kol kas JAV pirmauja penktosios kartos naikintuvo kūrimo srityje, tačiau Rusijos konstruktoriai stebi amerikiečių darbus, kad sukurtų geresnę mašiną. [7] O dar prisiminkime, kad F-22 kaina apie 350–400 mln. dolerių (kol kas lėktuvas kainuoja 100 mln. dolerių, bet jis dar yra tobulinamas ir tam reikės nemažai lėšų, o tai ir lems tokią didelę kainą), o Su-30 kaina svyruoja nuo 30 iki 40 mln. dolerių, vadinasi, pagal kainos ir kokybės santykį jis pirmauja. Todėl vienas F-22 vargu ar numuštų dešimt Su-35, kaip prognozuoja britų ekspertai [8]. Šiaip būtų įdomu pažiūrėti, kaip vyktų šių lėktuvų parodomoji kova, bet JAV kažkodėl atkakliai vengia pasiūlymų dalyvauti parodomosiose kovose su Rusijos naikintuvais (vengia, vadinasi, gerbia). Amerikietis pilotas gali turėti pranašumų identifikuodamas varžovą, nes F-22 radarai ir elektronika greičiausiai yra geresni (principas: pamatei, iššovei, pamiršai), tačiau rusas būtų pranašesnis artimojoje kovoje ir „apgaudamas“ į jį paleistas raketas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad perspektyvios naikintuvų aviacijos srityje Rusija atsilieka nuo JAV nedaug, bet nedera pamiršti, jog Amerika jau perka F-22, o Rusija šiandien savo kariuomenei tesugebėjo nusipirkti tik du naujus Su-34 ir modernizavo kelias dešimtis Su-27, Su-25 ir Su-24.

Kai Rusija atnaujino savo strateginių bombonešių skrydžius, JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Seanas MacCormackas pareiškė: „Jeigu Rusija panoro ištraukti dalį senų lėktuvų iš naftalino ir vėl pakelti juos į orą, tai jos teisė.“ Čia galima trumpai palyginti rusų Tu-95M (nes kaip tik jis buvo turimas omenyje) ir amerikiečių B-52H. Pastarasis buvo sukonstruotas XX a. viduryje, bet ligi šiol yra pagrindinis JAV strateginis bombonešis, turintis likti rikiuotėje iki 2025–2030 metų. Pažymėtina, kad Amerikos lėktuvas pranoksta Tu-95 visose srityse (maksimalus skrydžio tolis, aukštis ir greitis bei gabenamos ginkluotės svoris), tačiau bombonešių taktinių techninių charakteristikų atotrūkis nėra kritinis [9]. Taigi teiginys, kad Tu-95 lėktuvas yra ištrauktas iš naftalino, nėra pagrįstas. Kariniu požiūriu jis vis dar tebėra gana efektyvus ir veiksmingas. Be Tu-95, Rusija dar turi Tu-22M ir, žinoma, Tu-160 („Baltoji gulbė“). Pastaroji mašina yra ypač galinga ir Rusija ją dar modernizuoja (keičiamas elektroninis „vidus“). Taip pat kasmet planuojama pagaminti ir pirkti vieną du naujus šio lėktuvo modelius. Amerikiečiai gali priešpastatyti šiems lėktuvams galingus B-1B ir B-2 (buvo dar F-117, bet jo atsisakyta). Bombonešis B-2 yra tikrai geras, bet jis labai brangus ir nėra nematomas radarams (bent jau Rusijos radarams tai tikrai) [10]), kaip dažnai reklamuojama. Apskritai, kaip teigia ekspertai, radiolokatoriams nematomų lėktuvų nėra iš viso – yra tik sunkiau matomi. Apibendrinant galima teigti, kad Rusijos ir JAV strateginė aviacija vis dar yra konkurentės kokybės požiūriu. JAV sarkazmas rusiškų lėktuvų atžvilgiu šiuo atveju vertintinas kaip tam tikro bendro Amerikos susierzinimo dėl Rusijos ginklų eksporto didėjimo ir jos skverbimosi į tradicines Amerikos ginklų prekybos rinkas išraiška. [11] Kita vertus, strateginės aviacijos srityje kiekybiškai Amerika neginčijamai pranoksta Rusiją (Rusija turi tik 15 Tu-160, ateityje planuodama turėti 30, o Amerika turi 21 B-2, planuodama turėti jų apie 40, o be to, 70 B-52H prieš 64 rusiškus Tu-95MS).


[1]Юрий Балуевский: С НАТО воевать не собираемся

[2]Пентагон отказывается от модернизации „Абрамсов“ и „Брэдли“

[3]Танки Т-90 против абрамса

[4]Ми-28Н против „Апача“

[5]Американские ВВС бьют мимо цели („The Financial Times“, Великобритания), Джон Гэппер (John Gapper), 17 июля 2008; 72 истребителя F-35 не появятся на свет

[6]Может ли „Хищник“ изобразить „Сухого“?

[7]Американский истребитель пятого поколения F-35 обошел российского конкурента

[8]Британцы готовы выставить один F-22 против десяти Су-35

[9] Detalesnė informacija apie paprastus ir strateginius bombonešius bei kitus karinius lėktuvus: <http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_bomber_aircraft>

[10]На заводе в Нижнем Новгороде делают новейшие радары, способные опознать любую цель на расстоянии до четырехсот километров

[11]Российские Су регулярно побеждают в небе американские самолеты

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 43)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras