Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Energetinė supervalstybė: galimybės, tikrovė ir pasekmės kaimynams

Matas Jakaitis
2006 12 22

http://www.britishcouncil.org/br/brasil-education-reform-oilgas4.htmRusijos prezidentas V. Putinas prieš G8 valstybių vadovų pasitarimą Sankt-Peterburge gegužės mėn. pareiškė, kad Rusijos tikslas – tapti „energetine supervalstybe ir užtikrinti energetinį stabilumą Europoje bei platesniame regione“. Kol kas dar neaišku, ar Rusija bus pajėgi įvykdyti prezidento pažadą, ar pastaruoju metu žiniasklaidoje pritilusios kalbos apie energetinę supervalstybę nėra ribotų jos galimybių požymis. Dar spalio pradžioje, lankydamasis Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, dalyvaudamas ES-Rusijos pasitarime Briuselyje, V. Putinas žadėjo didinti į Europą eksportuojamų gamtinių dujų kiekius, bet ar tie pažadai yra ekonomiškai realūs, nekalbant apie galimus politinės situacijos pokyčius, – taip pat neaišku.

I dalis. GAMTINĖS DUJOS 

Išžvalgytos Rusijos gamtinių dujų atsargos vertinamos 47-50 trilijonų kubinių metrų kiekiu. Artimu tam kiekiu vertinamos ir Centrinės Azijos bei Kaspijos jūros regiono valstybių gamtinių dujų atsargos, kurių didžioji dalis kol kas transportuojama Rusijos dujotiekiais. Tad galima teigti, kad Rusija turi įtakos į milžiniško, apie 90-100 trilijonų kubinių metrų kiekio, gamtinių dujų atsargų naudojimą. 

Vadyba

Apie 85 proc. Rusijos gamtinių dujų išgauna, transportuoja ir perdirba valstybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom“. Jam priklauso ir dauguma Rusijos gamtinių dujų telkinių bei dujotiekių, todėl visos kalbos apie Rusijos dujų pramonę siejasi su valstybės monopolininko – „Gazprom“ – veikla. 

Kaip ir daugumos Rusijos valstybinių institucijų, koncerno „Gazprom“ struktūra yra gremėzdiška, vadyba – neefektyvi. Be to, koncernas pasižymi labai plačia neprofiline veikla: užsiima naftos gavyba ir transportavimu, valdo žiniasklaidos priemones ir bankus, poilsio ir turizmo kompleksus, viešbučius. Koncerno ir jo vadovų veikla yra pakankamai uždara ir neskaidri, pasižymi didelėmis išlaidomis būtent neprofilinei veiklai.

Koncerno valdybą sudaro 17 žmonių – pirmininkas, aštuoni jo pavaduotojai ir aštuoni valdybos nariai. Iš 17 valdybos narių tik penki – dujų gavybos ir dujofikacijos specialistai. Ekspertų nuomone, vieno iš darbuotojų, labiausiai patyrusio dujų gavybos specialisto ir valdybos pirmininko pirmojo pavaduotojo A. Riazanovo kontraktas su koncernu baigėsi spalio mėn. Jau yra priimtas sprendimas, kad kontraktas nebus pratęstas ir A. Riazanovą pakeis buvęs KGB ir FSB darbuotojas. 

Iš likusių 11 valdybos narių keturi – buvę federalinės žvalgybos tarnybos FSB darbuotojai, turintys karinį arba juridinį išsilavinimą; penki, kaip ir valdybos pirmininkas A. Mileris, – buvę kompanijų „Sankt-Peterburgo jūrų uostas“ ar „Baltijos naftotiekių sistema“ darbuotojai (vienas iš jų – buvusio Dūmos pirmininko G. Selezniovo sūnus); dar du – buvę Sankt-Peterburgo merijos darbuotojai, V. Putino globotų komitetų viršininkų pavaduotojai. Todėl nieko stebėtino, kad dideliam koncernui vadovaujant tokios sudėties valdybai jo veikla nėra efektyvi. 

Rusijos vidaus rinkoje jau šių metų vasarą jautėsi dujų stygius, triko jų tiekimas vartotojams. Įvertinant didėjantį dujų poreikį vidaus rinkoje, dujų tiekimo sutrikimai nuo 2007 m. gali tapti dažnu reiškiniu, kadangi pagrindinį dėmesį „Gazprom“ skirs taip pat didėjančių eksporto įsipareigojimų vykdymui. 

Per 15 koncerno darbo metų neįsisavintas nė vienas didesnis gamtinių dujų telkinys (tiesa, daromi gręžiniai Jamalo pusiasalyje, bet darbai vyksta itin lėtai). Rengiamasi pradėti įsisavinti vieną didžiausių pasaulyje Štokmano dujų telkinį Barenco jūros šelfe, atrastą dar 1988 m., tačiau vien koncerno jėgomis tai praktiškai nebus įmanoma įgyvendinti. 

Techninė būklė

„Gazprom“ eksploatuoja dar sovietų laikais atrastus ir įrengtus gamtinių dujų telkinius. Koncerno eksploatuojamų dujotiekių vamzdynai yra stipriai susidėvėję (daugiau kaip pusės jų amžius viršija 20 m.). Dujų perdirbimo gamyklų bei kompresorinių stočių įranga yra morališkai pasenusi ir susidėvėjusi, dirba labai neefektyviai ir atnaujinama labai lėtai. Vamzdynuose, dujotiekių kompresorinėse ir dujų perdirbimo gamyklose, taip pat įvairių avarijų metu per metus prarandama apie 40 milijardų kubinių metrų dujų.

Esant tokiai įsisavintų dujų gavybos pajėgumų bei transportavimo sistemų būklei ir itin lėtiems jų atnaujinimo tempams, sunku tikėtis ženklaus dujų gavybos ir eksporto apimčių didėjimo, nes ir šiuo metu Rusija jaučia gamtinių dujų trūkumą. Apie tai liudija tas faktas, kad viena iš naujųjų Sankt-Peterburgo elektrinių dėl dujų trūkumo dirba tik minimaliu pajėgumu. Jau šiemet, norėdama įvykdyti vien tik galiojančius eksporto į Europą susitarimus, Rusija pirko iš Centrinės Azijos valstybių per 4 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, o iki 2010 m., pagal buvusio Rusijos energetikos viceministro V. Milovo prognozes, Rusija turės papildomai pirkti 120 milijardų kubinių metrų dujų. 

Tačiau kol kas „Gazprom“ veikla yra pelninga. Pelnas yra didelis, pagrįstas aukštomis gamtinių dujų kainomis Vakarų Europoje ir vis didėjančiomis kaimyninėse valstybėse.

Šalies dujų pramonės techninio išvystymo charakteristika yra ir perdirbamų dujų kiekio santykis su išgaunamų dujų kiekiu. Jų perdirbimo gilumas – gaunamų produktų, naudojamų chemijos pramonėje (etanų, butanų, pentanų, kitų aukšto prisotinimo angliavandenilių) santykis su grynai kurui naudojamomis dujomis, taip pat suskystinamų dujų gamybos kiekiai.

Pagal šias charakteristikas Rusijos dujų pramonė ženkliai atsilieka nuo išsivysčiusių Vakarų valstybių. Nors koncernui „Gazprom“ priklauso tik šešios dujų perdirbimo gamyklos iš Rusijoje esančių 24 (kitos priklauso naftos kompanijoms), koncernas perdirba netoli pusės Rusijos gamtinių dujų. Iš 2005 m. Rusijoje išgautų 615 mlrd. kubinių metrų dujų perdirbta tik 45 mlrd. kubinių metrų, t.y. apie 7 proc. Tuo tarpu JAV 2005 m. buvo išgauta ir importuota 538 mlrd. kubinių metrų dujų, iš jų perdirbta 88 proc. ir tik likę 12 proc. sudeginti (tiesa, JAV yra šiltesnis klimatas, labiau paplitęs būstų apšildymas elektra). Kanada iš 2005 m. išgautų 170 mlrd. kubinių metrų dujų perdirbo apie 60 proc.

Panašūs rodikliai apibūdina ir suskystintų dujų gamybą: JAV rinkai kasmet pateikiama apie 50-55 mln. tonų suskystintų dujų, Kanadoje – apie 18-20 mln. tonų, tuo tarpu Rusija 2005 m. pateikė rinkai tik 6,8 mln. tonų.

Rusijos „Energetikos strategijose 1995-2003 metams“ buvo numatyta ženkliai padidinti perdirbamų dujų kiekius, tačiau įgyvendinta tik kiek daugiau nei pusė numatytų priemonių. Todėl „Energetikos strategijoje laikotarpiui iki 2020 m.“ numatoma dar labiau didinti perdirbamų gamtinių dujų kiekius, modernizuoti dujų perdirbimo gamyklas. Bet kol kas tai – tik planai, kurių įgyvendinimui, kaip ir naujų telkinių paieškai, reikalingos labai didelės lėšos.

Politikos įrankis

Apie Rusijos energetinių išteklių tiekimo naudojimą politiniam užsienio valstybių spaudimui kalbama jau senokai. Tokio tipo kaimyninių valstybių spaudimą griežtai pasmerkė JAV viceprezidentas R. Čeinis gegužės mėn. vykusioje Vilniaus konferencijoje. Jo kalba susilaukė aršios Rusijos politinių sluoksnių ir žiniasklaidos kritikos, tačiau vėlesni įvykiai patvirtino R. Čeinio teiginius. 

Vasarą V. Putinas mėgino grasinti Europai, užsimindamas apie galimą naftos ir dujų srautų nukreipimą rytų (daugiausia Kinijos) kryptimi. Tačiau spalio mėn. Vokietijoje jis pareiškė, kad Rusija artimiausiu metu 60 milijardų kubinių metrų padidins gamtinių dujų tiekimą Europai, bet už tai reikalauja Rusijos interesų gerbimo iš ES šalių pusės. Ten pat V. Putinas davė suprasti, kad Štokmano telkinį Rusija ketina įsisavinti savo ir galbūt ES jėgomis. Tai buvo atviras spaudimas Jungtinėms Valstijoms ir siekis pakenkti ryšiams su Europa, nes prieš tai buvo vedamos derybos dėl galimo JAV firmų dalyvavimo įsisavinant šį telkinį. 

Taip pat spalio mėn. gamtinių dujų korta buvo panaudota darant spaudimą Ukrainai ir gelbstint prorusiškai nusistačiusį Vengrijos premjerą nuo beveik garantuoto nušalinimo. Su Vengrija galutinai susitarta dėl didelės dujų saugyklos statybos šioje šalyje. Rusijos teigimu, ši saugykla bus buferis dujų tiekimo Europai sutrikimams išlyginti dėl nepatikimo dujų tranzito per Ukrainą. Be to, saugykla Vengrijai duos nemažai pajamų iš dujų reeksporto.

Gamtinių dujų eksportą Rusija naudoja ir spręsdama su vidaus politika susijusias problemas. Pavyzdys – 2003 m. reeksportuoti Rusijos dujas suteikta teisė Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai už šių šalių vadovybių švelnesnį požiūrį į koncerno JUKOS prezidento M. Chodorkovskio nušalinimą ir koncerno išgrobstymą.

Pastebėtina, kad, priešingai nei pelnas iš naftos eksporto, pelnas iš gamtinių dujų eksporto nepapildo Stabilizacijos fondo sąskaitos. Užtai, ekspertų teigimu, didelės sumos iš „Gazprom“ pelno eina į neaiškios kilmės firmų-tarpininkių sąskaitas, iš kurių paprastai „maitinami“ korumpuoti valstybės pareigūnai, politinio ir žiniasklaidos elito atstovai. Iš šio pelno išlaikoma ir nemažai užsienio šalyse veikiančių Rusijos specialiųjų tarnybų priedangos firmų (panašūs įtarimai siejami ir su viena „Gazprom“ dukterine firma Lietuvoje).

Anot žinomo Rusijos politologo, anaiptol ne V. Putino šalininko M. Deliagino, „Rusija naudojasi dujomis kaip šiuolaikiniu ginklu ir už tai jos negalima smerkti. Kiekviena valstybė naudojasi stipriąja savo galimybių puse“. 

Žvelgiant į esamą padėtį dujų gavybos ir eksporto srityje, matosi, kad Rusijai gali kilti nemaža problemų norint tapti tikra energetine supervalstybe. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar ji vadins save tokia supervalstybe, ar ne, Rusija ir toliau naudos energetinius resursus politiniam kitų valstybių spaudimui. Ir nesimato požymių, kad būtų ketinama elgtis priešingai. 

Parengta pagal „Nezavisimaja gazeta“, „Kommersant“, „The Economist“, http://www.ej.ru/, http://www.grani.ru/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (104)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras