Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  L. Brežnevas: ar baigėsi stagnacija? (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 12 21

http://experts.about.com/e/h/hi/history_of_the_soviet_union_(1953-1985).htmAntradienį, gruodžio 19 dieną, Leonidui Brežnevui būtų sukakę visas 100. Tuos slogios „stagnacijos“ laikus, tvyrojusią tariamo „stabilumo“ atmosferą prisimena ir vertina žurnalistas, politikos apžvalgininkas Česlovas IŠKAUSKAS. 

Sunku įsivaizduoti tokį amžių žmogaus, kuris, jau būdamas virš 70, judėjo palaikomas kitų politbiuro narių už rankų, sunkiai beapvertė liežuvį, tuo tarpu kalbas padėjėjai jam rašė ilgas tarsi paklodes.

Klausimas: Ar galima traukinį suvynioti į laikraštį?

Atsakymas: Galima, jeigu jame bus Brežnevo pranešimas.

Anuomet per Lietuvos radiją grupė žurnalistų rengė rytinių laikraščių apžvalgas. Džiaugėmės, kai vieninteliame lietuviškame dienraštyje „Tiesa“ būdavo spausdinamas koks nors L. Brežnevo pranešimas TSKP CK plenume: parašei anonsą, sulenkei storą laikraščio tekstą ir atiduodi diktoriams. Užtat šie spjaudosi, nes skaito ilgai ir nuobodžiai iki pietų... Reikia pastebėti, kad nuo sąjunginio „vado“ nedaug kuo atsilikdavo P. Griškevičiaus kalbų ilgumas, tad kartais A. Saduko ar V. Širkos (būtinai diktorių-vyrų) skaitomos spaudos apžvalgos buvo tikra kankynė... Neveltui atsirado ir toks anekdotas:

Brežnevas – savo pranešimo rašytojui:

- Kodėl tu man tokį ilgą parašei? Keturias valandas turėjau skaityti...

- Leonidai Iljičiau, jūs perskaitėt visus keturis to paties teksto egzempliorius...

Apskritai Leonidas Iljičius, kaip dabar rašo amžininkai, buvo linksmas marazmatikas, ordinininkas-rekordinininkas. Šiuos žaisliukus jis iš tikrųjų mėgo...

Ateina Brežnevas į politbiuro posėdį, o ant švarko – nė vieno ordino.

- Leonidai Iljičiau, kur jūsų apdovanojimai? – klausia.

- Oi, pamiršau juos nusegti nuo pižamos!

Tačiau kartais šie anekdotai peraugdavo į negailestingą „genseko“ neįgalumo pajuoką:

Kalbama, koks nelaimingas buvo krokodilas, suvalgęs Brežnevą... – Kodėl? – Ogi dvi savaites viduriavo ordinais...

Paprastai vengiame šaipytis iš seno ligoto žmogaus. Tačiau rusai L. Brežnevo nesigailėjo. Štai kaip jis susitikęs sveikino našlę Nadeždą Krupskają:

- A, Nadežda Konstantinovna... Kaipgi, ir jūsų vyrą draugą Krupskį prisimenu...

Nei apie vieną SSRS lyderį nebuvo tiek anekdotų kaip apie Leonidą Iljičių – šį geraširdį vešlių antakių senuką, kuris iki paskutinės savo gyvenimo minutės – 1982-ųjų lapkričio 10 d. – norėjo būti nemirtingas. Bet 100-metis – ne tik metas prisiminti linksmus anekdotus nelinksmais stagnacijos laikais, bet ir įvertinti jo 18 valdymo metų.

Kilęs iš gilios Ukrainos provincijos, L. Brežnevas netrukus atsidūrė Maskvoje ir 1957 m. padėjo Nikitai Chruščiovui kovoje dėl vadovavimo partijai, netgi tapo politbiuro nariu, o 1960 m. – Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininku. 1964 m. įvyko pirmas šalyje bekraujis perversmas, kurio iniciatorius – Leonidas Iljičius. N. Chruščiovas išleistas „į užtarnautą poilsį dėl sveikatos būklės“, kompartijos vadovu išrinktas L .Brežnevas, o vyriausybės – Aleksejus Kosyginas.

Rusų apžvalgininkai ir šiame procese pastebi vieną slavišką dėsningumą: Rusijoje savo viršininką paprastai nuverčia artimiausias pavaldinys, kurį patį vadovas tokiu ir padarė. N. Chruščiovas kažkada L. Brežnevą paskyrė kompartijos CK sekretoriumi. Pastarasis tuomet atrodė tylus, nesiveržiantis į pirmąsias valdžios gretas veikėjas, nedalyvaujantis intrigose, o pirmuoju smuiku kovoje dėl tos valdžios tada grojo Šelepinas, Semičastnas, Podgornas ir kt. A. Kosyginas buvo laikomas „techniniu“ premjeru ir į sąmokslininkų sąrašą neįėjo.

Bet, tapęs generaliniu kompartijos sekretoriumi ir pirmuoju SSRS asmeniu, L. Brežnevas savo globėjus vieną po kito išvarė į pensiją, o pats įgijo neribotą valdžią. Toji valdžia, kaip mano interneto svetainės http://www.grani.ru/ apžvalgininkas Borisas Sokolovas, tik vėliau buvo pradėta apibūdinti taikliu vardu „stagnacija“. Politinis gyvenimas SSRS per jo 18 valdymo metu apsitraukė kaip nejudantis kūdros vanduo: jokios Stalino kulto kritikos, jokių Chruščiovo reformų kvapo, jokio ekonomikos atsinaujinimo. Žinomas politologas Ilja Milšteinas tuos laikus pavadino „beviltišku stabilumu“ – nebuvo revoliucijų, karų, didžiulių konfliktų ir Stalino laikų represijų. Vienintelis L. Brežnevo politikos „arkliukas“ – kova už taiką visame pasaulyje. Tačiau ir šis arkliukas buvo toks paliegęs, kad nenujojo niekur. Pasaulis įklimpo į „šaltojo karo“ liūną, ginklavimasis augo, Rytų ir Vakarų karinių blokų priešprieša didėjo... Sovietų Sąjunga, apsisupusi branduolinių raketų skydu, pamažu merdėjo. Jokio „socializmo su žmogiškuoju veidu“ neatsirado. Tiesa, dar vegetavo rožinė sovietinių gyventojų viltis – komunizmas. Tačiau tikrovėje ji buvo seniai palaidota. Sovietų Sąjunga grimzdo į ekonominę pelkę. Čia verta prisiminti tokį anekdotą:

Klausimas:

- Leonidai Iljičiau, mėsos nėr, žuvies nėr, kiaušinių nėr, ir kaip mes nueisime į komunizmą?

Brežnevas:

- O kas sakė, kad kelyje bus maitinama?

Apžvalgininkas B. Sokolovas paradoksaliai lygina L. Brežnevą ir V. Putiną. Prieš juos valdę didžiosios valstybės vadovai N. Chruščiovas ir B. Jelcinas taip pat kažkuo panašūs: savo nenuspėjamumu, išsišokimais, pomėgiu išlenkti taurelę. Su jais asocijuojasi politinio „atlydžio“ sąvoka. Po jų ėję lyderiai – L. Brežnevas ir V. Putinas – savo pilkumu, visų sferų kontrole labiau panašūs negu skiriasi. Abu jie palaidojo reformas ir „perestroiką“, abu jie įvedė sąvoką „valdoma demokratija“ ir suformavo informacinę valdžios monopoliją, abiejų jų ramstis – biurokratija, apimanti ir armiją, ir specialiąsias tarnybas.

Sulaužyti brežnevinį-putinišką valdymą gali tik revoliucija, mano politologai. Jeigu jos nebus, tai dabartinis Rusijos vadovas galės pakartoti L. Brežnevo likimą – mirti, būnant „imperijos molinėmis kojomis“ vadovu, nusinešant į Anapilį visus negarbės ordinus ir prastą šlovę.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras