Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Ekologiniai ir sanitariniai reikalavimai kaip užsienio politikos įrankis: Rusijos atvejis

Aras Lukšas
2006 12 19

www.ecosan.nl/page/450Pradėkime nuo nedidelio ekskurso į visai neseną Rusijos istoriją. Lygiai prieš penkerius metus, 2001 metų gruodžio 15 dieną, vyriausiasis Rusijos sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka išleido įsakymą „Dėl alaus pramonės produkcijos valstybinės sanitarinės epideminės priežiūros stiprinimo“. Šiame dokumente G. Oniščenka rekomendavo daugiau nei 1,2 proc. stiprumo alų priskirti prie alkoholinių gėrimų, apriboti jo reklamą, uždrausti parduoti jį asmenims, jaunesniems nei 18 metų ir apskritai neprekiauti juo arti švietimo bei kultūros ir sporto įstaigų. Negana to, G. Oniščenka pasiūlė daugiau alaus pilstyti į mažesnės talpos butelius ir suteikti sanitarijos inspekcijai teisę kontroliuoti patį gamybos procesą. Suprantama, kad dėl tokių sprendimų kilo skandalas, už kurio stovėjo Rusijos alaus gamintojai. Viskas baigėsi tuo, kad maždaug po trijų mėnesių G. Oniščenkai teko atšaukti savo sprendimą. Tai įvyko po to, kai Rusijos sveikatos apsaugos ministras (buvęs generolas pulkininkas ir artimas prezidento Vladimiro Putino pažįstamas iš Peterburgo laikų) Jurijus Ševčenka pareiškė, kad ne medikų reikalas užsiimti alkoholio politika ir kad gydytojas viršijo savo įgaliojimus. 

Vis dėlto G. Oniščenka ir šiandien tebėra dažnas svečias pirmuosiuose laikraščių puslapiuose ir naujienų agentūrų pranešimuose. Dabar vyriausiasis sanitarijos gydytojas aktyviai užsiima užsienio politika. Tai jis draudžia įvežti į Rusiją gruziniškus ir moldaviškus vynus bei garsųjį gruzinišką mineralinį vandenį „Boržomi“. Įdomu, kad, nepaisant akivaizdžių nuostolių, kuriuos dėl Rusijos įvestų sankcijų patyrė šios šalies gyventojai, niekas taip ir nepamėgino sustabdyti vyriausiojo sanitaro. Nors dėl jo veiksmų per visą Rusiją nusirito masinių, pandemijos lygio apsinuodijimų alkoholio surogatais banga. Išeina, kad vidaus politika sanitarui rūpintis negalima, o štai užsienio – kiek tik patinka. Juk prezidentui Putinui ir užsienio reikalų ministrui Lavrovui tenka susitikti su užsienio kolegomis, šypsotis, atsakinėti į nemalonius klausimus. O sanitaras, tegu ir vyriausiasis savo šalyje, vis dėlto – tik sanitaras. Ko iš jo pareikalausi – dirba žmogus savo darbą ir tiek. 

Tik be reikalo Rusijos prezidentas ir Užsienio reikalų ministerijos vadovas visą juodą darbą suvertė G. Oniščenkai. Niekas Vakaruose neketina rimtai piktintis Rusijos „sanitarine“ politika. Maža to, JAV prezidentas Džordžas Bušas savo šalies sutikimą, kad Rusija įstotų į Pasaulio Prekybos Organizaciją kaip tik tuo metu, kai gruziniškų vynų draudimą papildė kitos sankcijos, Kremliui neįtikusios Kaukazo šalies atžvilgiu. Į Gruziją buvo nutrauktas transporto ir pašto susisiekimas, jai buvo įvesta energetinė blokada, į kurią Rusija mėgino įtraukti ir kitas šalis, tarp jų – Azerbaidžaną. 

Atrodytų, kad geopolitinis Maskvos veiksmų pamušalas akivaizdus – baudžiamos šalys (Gruzija, Ukraina, Moldova), nenorinčios būti Rusijos vasalais, garsiau ir tyliau skelbiančios apie savo euroatlantinę orientaciją. Negana to, G. Oniščenka (ir už jo stovintis Kremlius) veikia taip pasirinktinai, kad nedraudžia, pavyzdžiui, įvežti į Rusiją abchaziškų ar Padnestrėje pagamintų vynų, nors yra didelė tikimybė, kad šiuose regionuose gali būti gaminama falsifikuota produkcija. 

Iš Vakarų šalių tik Lenkija pasipiktino Kremliaus veiksmais – ir tai greičiausiai todėl, kad G. Oniščenkos veiksmai palietė kai kurių lenkiškos mėsos investuotojų interesus. Lenkai netgi vetavo būsimą susitarimą dėl Rusijos ir ES bendradarbiavimo. Tiesa, neaišku, ar Varšuva atlaikys Berlyno ir Paryžiaus, reikalaujančių daryti nuolaidas Maskvai, spaudimą. Juo labiau, kad lenkai kalba ne vien apie mėsą (kuri, galimas dalykas buvo pagaminta ne Lenkijoje, o šalyje, kurioje naudojama kirilica – kaip, padedami savo kolegų iš Lietuvos įrodė Lenkijos muitininkai), bet ir apie Energetikos chartiją, kurios, pasak Maskvos atstovo Briuselyje Sergejaus Jastžembskio, „Rusija neratifikuos niekada“. 

Žinoma, daug kas Vakaruose menkai supranta, kad šiuo atveju kalbama ne apie ten gerai pažįstamus „prekybinius karus“, o apie tikrų tikriausią ekonominį spaudimą tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nepatinka Kremliui ir jo šeimininkui. Jei prieš metus Rusija pakėlė dujų kainas „oranžinei“ Ukrainai, tai šiandien ji taip elgiasi su savo vienintele sąjungininke – Lukašenkos Baltarusija. Tuo Maskva nušauna du zuikius: baudžia dar labiau nesukalbamą nei V. Juščenka „batką“, niekaip nenorintį įstoti į Rusijos federaciją su savo „šešiomis gubernijomis“ . Kita vertus, taip Kremlius demonstruoja pasauliui, kad praėjusių metų „dujų ataka“ prieš Ukrainą nebuvo motyvuota politiškai – štai, jei reikia, rusai ir broliams baltarusiams gali pardavinėti dujas rinkos kainomis. 

Kalbant apie vyriausiąjį sanitarą G. Oniščenką, tai ir pačioje Rusijoje jis laikomas gana abejotina figūra. Paaiškėjus, kad vadinamojoje „Litvinenkos byloje“ ieškota radiacijos pėdsakų lėktuvuose, skridusiuose į Hamburgą į Londoną, internetinės svetainės http://www.grani.ru/ apžvalgininkas Nikolajus Rudenskis rašė: „Bloga reputacija kažkuo panaši į radiaciją: kažkas abstraktaus, nei spalvos, nei garso, nei kvapo, o žalą daro labai jau konkrečią. Na kodėl aukščiau stovintys organai pasirinko Genadijų Oniščenką savo menkiems, bet neatsakingiems pavedimams vykdyti? Kodėl privertė jį nuolat daryti pasauliui akivaizdžiai melagingus pareiškimus dėl nuodingų priemaišų gruziniškame mineraliniame vandenyje arba kancerogenus latviškuose šprotuose? Nejaugi Kremliuje niekas nesupranta, kad valstybinės sanitarinės kontrolės naudojimas politiniais tikslais gali sukelti itin nepageidaujamų pasekmių?“. 

Ir štai šios pasekmės atėjo. Ponui G. Oniščenkai tenka duoti oficialius paaiškinimus dėl Litvinenkos bylos. Jokių radiacijos pėdsakų lėktuve, kuriuo galėjo skristi vienas iš įtariamųjų nužudymu, neaptikta, teigia vyriausiasis sanitaras. „Viešpatie, kas gi juo patikės?“ – retoriškai klausia apžvalgininkas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (104)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras