Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kaistanti turkiška pirtis

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 12 18

www.kurdmedia.com/articles.asp?id=12560Kai pakankamai ilgas politinis Europos Sąjungos (ES) flirtas su Turkija daugiau nei prieš metus įgavo realias derybines formas, Ankaroje ir Stambule vyko masinis džiaugsmo protrūkis, o vietos politikai jautėsi pasiekę svarbų valstybės raidos tikslą. ES lyderiai taip pat skelbė optimistiškas politines deklaracijas apie ilgalaikę Sąjungos plėtros perspektyvą, paremtą ekonominės ir geopolitinės ES įtakos tvirtinimu regione, apie kurį anksčiau europiečiai galėjo tik pasvajoti. 

Tiesa, galima prisiminti, jog sprendžiant Turkijos narystės pradžios klausimą, ne visos ES šalys ar jų lyderiai buvo didžiuliai entuziastai. Pavyzdžiui, Austrija atvirai pasisakė prieš, pabrėždama, jog už tokio skubaus optimizmo slypi rimtos problemos, susijusios su europietiškos Turkijos integracijos kliūtimis bei tuo, jog pati Sąjunga neturi aiškios tiek ilgalaikių derybų, tiek Turkijos sueuropietinimo strategijos. 

Dabartinė situacija, kuomet derybos su Turkija buvo sustabdytos iškart 8-iuose derybiniuose sektoriuose, aiškiai parodo, jog atsargus ar net skeptiškas požiūris, kuris buvo matomas ir prieš metus, turėjo daugiau racionalių argumentų. Be to, reakcija, kuri kilo pačioje Turkijoje po minėtų ES sprendimų, labai tiksliai, tik išvirkščia puse, atspindėjo praėjusių metų rudenį reikštą didžiųjų Sąjungos valstybių lyderių entuziazmą. Pavyzdžiui, tuomet sveikindamas derybų su Turkiją pradžią, Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas teigė, jog dialogas su šia šalimi ypatingai naudingas tuo, kad Turkijos atstūmimas nuo ES gali sukelti šioje šalyje radikaliojo islamo protrūkį, kuris laikomas grėsme. Šiandien tiek Turkijos politikai, tiek ir paprasti piliečiai teigia, kad Europa juos paprasčiausiai apgavo, nes krikščionys niekada nesibičiuliaus su musulmonais. Vadinasi, tas dviejų religijų ir kultūrų antagonizmas, kurio išvengimą taip akcentavo Ž. Širakas, šiandien Turkijoje įgauna papildomą pagreitį, nepaisant net politinio popiežiaus Benedikto XVI vizito. Be to, dabartinės priešiškos nuotaikos Europai, kilusios Turkijoje netgi po tokio neišskirtinės reikšmės sprendimo, parodo ir tai, kad pradėdama derybas su Turkija, ES pati pasidarė savotiška savo politinių ambicijų įkaite. 

Tiesa, pradedant derybas dar buvo pasitelkiami globalaus pobūdžio argumentai, teigiantys, jog ES plėtra į musulmoniškąją Turkiją reikštų ir tiesioginę tvirtų bei ilgalaikių europietiškos demokratijos tradicijų skvarbą į Aziją. Daugelyje tenykščių kraštų keliant galvą radikaliajam islamui, demokratinės Turkijos bastionas galėtų tapti puikia saugumo juosta dabartinėms 25 Sąjungos šalims arba dar labiau išaugusiam jų skaičiui. Reikia pastebėti, kad tokią argumentaciją labai entuziastingai parėmė ir pagrindinis radikaliojo islamo taikinys – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Džordžas V. Bušas. 

Tačiau, kad ir kaip tvirtai atrodytų bendrieji geopolitiniai Turkijos priėmimo į ES argumentai, galima šios šalies narystė Sąjungoje pastarajai sukeltų dar vieną “galvos skausmą” – tiesioginę sieną su Iraku, kurio demokratijos perspektyvos, nepaisant visų militarizuotų JAV bei jau minėto Džordžo V. Bušo pastangų, yra labai abejotinos. Be to, yra dar ir Iranas, kuriame antivakarietiškos nuotaikos yra valstybinė dogma. Dėl to galima svarstyti, ar Turkijos „įvilkimas“ į demokratijos marškinius nesukels dar didesnių įtampos židinių ties galimomis būsimomis pietrytinėmis ES sienomis, kurių apsaugos Turkija, kaip potenciali narė, galės reikalauti visu balsu. 

Akivaizdu ir tai, kad, sprendžiant klausimą dėl Turkijos, ES viršūnėse vėl aiškiai pasimatė „dviejų greičių“ Europos principas. Vokietija, remdamasi didžiule vietine turkų diaspora, Prancūzija, Didžioji Britanija bei skeptiškoji Austrija, beveik visos būdamos ES senbuvėmis, vėl „griežė pirmaisiais smuikais“. Tuo tarpu iš 2004 m. prie Sąjungos prisijungusių šalių buvo girdėti tik nuolankūs pritarimo balsai. Tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis taip pat pasveikino ES sprendimą pradėti derybas dėl narystės su Turkija, nors dar ne taip senai Lietuvos politiniuose sluoksniuose aiškiai girdėjosi priešingi signalai. Tuo tarpu dabar, kai ES aktyviai svarstė, ką daryti su įsipareigojimų nesilaikančia Turkija, Lietuva taip pat iki paskutinio momento, t.y. sprendimo stabdyti derybas dėl atskirų skyrių, oficialiai rėmė europietišką Ankaros perspektyvą, o po ES sprendimo priėmimo, be abejo, pritarė ir pastarajam. 

Tačiau, nepaisant to, kad Lietuvos balsas šiuo, kaip ir daugeliu kitų atvejų ES kontekste “į dangų neina”, problema, susidariusi šiuo metu, kuomet per metus didžiulis turkų entuziazmas virto atvirai demonstruojamu priešiškumu beveik visai europinei politikai ir kultūrai in corpore, šiandien daro įtaką ne tik trinčiai pačios Sąjungos viduje, bet ir lemia galimus geopolitinius regiono pasikeitimus, kurie tuo pačiu menkina pačios ES autoritetą globaliu mastu. Dėl to galima tik apgailestauti, kad daugiau nei prieš metus ES lyderiai ryžosi lįsti į šią turkišką pirtį, nepaisant to, kad tiek Kipro problema, tiek artimesnės plėtros iššūkiai buvo akivaizdūs.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras