Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Dar viena pramiegama galimybė (4)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 09 05

Po neseniai įvykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas apie Sąjungos reakciją į Gruzijos konfliktą, pasidžiaugė, kad „antrasis Miunchenas nepasikartojo“. Tačiau, be šios skambios politinės deklaracijos, kuria mūsų šalies vadovas apibūdino sustabdytą ES ir Rusijos derybų pradžią, daugiau nieko ir nebuvo. Daugelis tarptautinės politikos apžvalgininkų sutiko, jog faktiškai Rusija už savo veiksmus Gruzijoje liko nenubausta. Tą puikiai iliustravo ir šios šalies akcijų rinkos, kurios po švelnaus ES lyderių sprendimo vėl atsigavo ir pradėjo kilti.

Kita vertus, demokratiškoji Europa gavo dar vieną galimybę pajudinti iš mirties taško savo energetinės politikos klausimą, kuris yra „sėkmingai“ užstrigęs ties politiniais dokumentais, skambiai vadinamais „Žaliąja ES energetikos knyga“. Tačiau kol kas jokio poslinkio nematyti. O gaila, nes susiklosčiusi situacija yra nebloga proga ir Lietuvai dar sykį prabilti apie gresiančias problemas, kurios kažin ar bus išspręstos vien tik lengvabūdiškais Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pažadais.

Kaip žinia, Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuva turės uždaryti jau ateinančiais metais, ir visos ligšiolinės pastangos susitarti su ES dėl jos darbo pratęsimo buvo bevaisės, jei buvo iš viso. Tačiau vietiniai politikai į žaidimą dėl IAE metė dar vieną kortą – referendumą, kuris vyks jau kitą mėnesį.

Žiūrint formaliai, būsimasis referendumas yra beviltiškas ir nereikalingas, nes realių prielaidų pakeisti Lietuvos stojimo į ES sutartį nėra. O joje aiškiai užfiksuota, kad IAE galutinai turi būti uždaryta 2009 metais. Šių metų pradžioje žadėtų intensyvių veiksmų, paskiriant net Lietuvos derybininką dėl IAE darbo pratęsimo, taip pat nesulaukėme, o Europos Komisija (EK) pasiuntė ne vieną signalą, kad be reikalo netriukšmautume. Tačiau Lietuvos valdžiai, ko gero, smagiau tikėti utopija nei rūpintis realiais reikalais. Tuo tarpu apie savo ketinimus statyti atomines jėgaines jau pareiškė Baltarusija, net pasiūliusi mums pirkti savo būsimą energiją, ir Rusija, planuojanti atominę elektrinę statyti Kaliningrade. Ir abi šios šalys tai planuoja padaryti greičiau, nei atsiras „Leo LT“ pažadėta naujoji Visagino atominė elektrinė, o tai reiškia, kad Lietuva potencialiai gali prarasti planuojamas eksporto rinkas. Žinoma, jos būtų beveik garantuotos, jei elektros jungčių su Vakarų ir Šiaurės Europa reikalai būtų nors kiek pajudėję. Tačiau kol nenutiesti laidai, skaičiuoti būsimus pelnus ir tikėti tuo, ką kalba A. Merkel, yra nelogiška.

Beje, reikia pažymėti, kad rusų ir baltarusių atominės energetikos iniciatyvos pasireiškė arba buvo labai aiškiai akcentuotos kaip tik tada, kai ES vėl prabilo apie būtinybę ieškoti alternatyvų faktiniam rusiškos energijos monopoliui. Tačiau šis monopolis turi „du galus“, nes ne kas kita, o Rusijos dujos ir nafta lėmė tokį švelnų ES lyderių sprendimą, kuris jokios realios žalos Kremliui neatnešė.

Lietuva, savo ruožtu, užuot puoselėjusi nepagrįstas viltis pratęsti IAE darbą arba tikėjusi Vokietijos pažadais, jau seniai turėjo pradėti rūpintis alternatyvomis. Tačiau šioje srityje turime beveik absoliutų nulį ir daug garsių aukščiausių šalies vadovų kalbų: apie lobizmą, apie poreikius, apie šviesią branduolinės energijos ateitį ir „Leo LT“, apie strateginę partnerystę ir t. t. Paskutiniuoju akcentu šioje virtinėje galima laikyti neseniai premjero Gedimino Kirkilo pareikštą mintį, kad „Lietuva laiku uždarys IAE, jei iki 2012 m. bus pastatytas elektros tiltas su Švedija“. Iš šios sentencijos galima daryti dvi išvadas. Pirmoji yra teigiama: akivaizdu, kad G. Kirkilas ima suprasti, jog EK tikrai nenuolaidžiaus Lietuvai dėl IAE ir čia nepadės jokie referendumai. O antroji rodo, kad tokiame posakyje kažkas blogai su elementariausia logika, nes 2012 m. vis dėlto yra kiek vėliau nei 2009-ieji...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras