Konservatorių lyderis Davidas Cameronas pirmadienį kreipdamasis į ES viršūnių susitikimo dalyvius Rusiją pavadino chuligane ir paragino įvesti griežtas sankcijas, kurios įtikintų Rusiją tvirtai laikytis tarptautinių normų.

Kol Gordonas Brownas ruošėsi prisijungti prie kitų ES lyderių priverstiniame viršūnių susitikime, skirtame Kaukazo krizei, konservatorių lyderis BBC radijui sakė, kad Vakarai santykiams su Rusija turėtų įvesti „rimbo ir pažadų“ metodą. „Vienintelė kalba, kurią chuliganas supranta, yra, kai jam drąsiai pasipriešini“, – sakė jis. D. Cameronas  palaiko Gruziją, yra prieš invaziją į ją ir šalies padalijimą ypač po praeitą mėnesį įvykusio vizito į apgultą šalį.

Pasak jo, atėjo laikas Rusijai parodyti, kad tai, kas nutiko, yra nepriimtina. „Mes vis dar turime būti pasiruošę padėti Gruzijai, suteikti jai paramą atstatant sugriautą šalies infrastruktūrą ir pasveikinti kaip ES ir NATO narius“.

D. Cameronas, praeitą mėnesį apsilankęs Gruzijos sostinėje Tbilisyje ir susitikęs su prezidentu Michailu Saakašviliu, sakė, kad Europos lyderiai turėtų susitarti nutraukti derybas dėl ES ir Rusijos strateginės partnerystės ateities. Turėtų būti žengti žingsniai, kurie pagreitintų Gruzijos laisvos prekybos sutartį su Europa.

Taip pat D. Cameronas pabrėžė, kad Rusija neturėtų būti pakviesta į kitą G8 susitikimą.

Konservatorių lyderio manymu, alternatyva yra nusileisti Rusijai ir sakyti: „Gerai, Ukraina, Gruzija ir Baltijos valstybės yra jūsų kiemas, jūs čia galite daryti, ką norite, o mes tiesiog užsimerksime“. Dėl tokio požiūrio pasaulis būtų ne toks stabilus ir saugus. Be to, „Rusija turi suprasti, kad prarado imperiją“. Geriausias būdas susitarti su šia šalimi yra „griežtas ir bendras atsakas“.

Jis užsipuolė Rusijos pastangas užblokuoti kai kurių šalių narystę tarptautinėse organizacijose: „mes negalime leisti Rusijai nuspręsti, kam leidžiama, o kam ne, tapti ES ir NATO narėmis“.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pabrėžė, kad jo sprendimas pripažinti atsiskyrusius Gruzijos regionus – Pietų Osetiją ir Abchaziją – nepriklausomais yra neatšaukiamas ir įspėjo, kad Rusija pasirengusi atsakyti tuo pačiu į bet kokias sankcijas, kurias ES gali įvesti.

Pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. „The Guardian“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.