Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Tai buvo ne spontaniška, o suplanuota akcija (5)

2008 09 07

Žinomas Rusijos karinis analitikas, laikraščio „Novaja gazeta“ apžvalgininkas P. Felgenhaueris rašo apie Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto pradžią ir ištakas. Žemiau pateikiamas sutrumpintas jo straipsnio, rugpjūčio 14 d. išspausdinto „Novaja gazeta“, vertimas.

Man visiškai aišku, kad Rusijos įsiveržimas į Gruziją buvo iš anksto suplanuotas, ir atrodo, kad politinis sprendimas užbaigti pasirengimą ir pradėti karą rugpjūčio mėnesį buvo priimtas dar balandį. Osetinai sąmoningai provokavo gruzinus ir bet koks atsakas, griežtas ar švelnus, būtų buvęs panaudotas kaip pretekstas pradėti karą. O jei gruzinai būtų kentę ir toliau, abchazai būtų pradėję seniai parengtą viršutinės Kodorio tarpukalnės dalies „išvalymo“ operaciją.

Artėjant rugpjūčiui nemaža Juodosios jūros laivyno (JJL) dalis buvo pasirengusi koviniam žygiui, taip pat pasirengė  sausumos kariuomenės (SK), oro desanto kariuomenės (ODK) ir jūrų pėstininkų dalys. Mokymų „Kaukazas-2008“, kurie baigėsi rugpjūčio 2 d., metu laivyno, aviacijos ir SK pajėgos užbaigė parengties pasitikrinimą vietovėje prie Gruzijos sienų.

Tuo pačiu laiku Geležinkelių kariuomenė baigė geležinkelio Abchazijoje remontą. Juo šią savaitę prie Ingurio buvo permesti tankai, sunkioji technika ir amunicija 10 tūkstančių grupuotei, be jokios priežasties ar formalaus preteksto įsiveržusiai į vakarų Gruziją. Jokiems ūkiniams tikslams šis skubiai suremontuotas geležinkelis nebuvo naudojamas.

Valstybinis propagandos aparatas taip pat parengė vietinius gyventojus nuolat pranešinėdamas apie neišvengiamą gruzinų puolimą ir apie tai, kad už gruzinų stovi JAV ir Vakarai.

Suprantama, kad laukiant negalima ilgai laikyti kariuomenę ir laivyną nuolatinėje 24 valandų parengtyje. Atėjus spaliui subjurs orai, sniegas padengs Kaukazo kalnagūbrio perėjas. Todėl antroji rugpjūčio pusė buvo galutinis terminas, kai galima pradėti didelio masto karą su Gruzija.

Balandžio mėnesį Bukarešte, per NATO viršūnių susitikimą, tapo aišku, kad Gruzijos ir Ukrainos prisijungimas prie Aljanso neišvengiamas, nors laikinai ir atidedamas. Rusijos vadovybė perspėjo Vakarus, Kijevą ir Tbilisį, kad mėginimai „įtraukti į Aljansą“ šalis, kurias Rusija laiko tradicine savo interesų sfera, sukels krizę, kad Maskva visomis išgalėmis neleis Gruzijai įstoti į NATO, bet Saakašviliui tai buvo nė motais.

Putinas pavedė vyriausybei „parengti ūkinės pagalbos priemones“ Abchazijai ir Pietų Osetijai, o tai juridiškai neigė Gruzijos suverenitetą. Į Abchaziją kaip taikdarių kontingentas buvo įvestos Rusijos karinės dalys su sunkiąja puolamąja ginkluote, paskui – Geležinkelių kariuomenė. Vėliau ėjo karinių mokymų serija, Rusijos kovos lėktuvų įsiveržimai į Gruzijos oro erdvę, remiantis prasimanytais pretekstais atsisakymai konfliktą sureguliuoti diplomatiniu keliu. Galiausiai kilo karas.

Tiksliai taip pat Rusijos vadovybė rengė įsiveržimą į Čečėniją 1999 metais. Buvusio premjero S. Stepašino žodžiais, tada dar anksti pavasarį buvo priimtas sprendimas pradėti puolimą rugpjūtį, o vasarą vyko parengiamieji darbai. Tada Putinas atkūrinėjo teritorinį Rusijos vientisumą, o šiandien, atrodo, jau ėmėsi posovietinės erdvės.

1999-aisiais čečėnų kovotojų įsiveržimas į Dagestaną tapo karo pretekstu. Šiandien netikėtai stiprus Saakašvilio smūgis taip pat rimtai sumaišė kortas. Maskvai daugiau nebeliko galimybių vaidinti, kad tai atseit drąsūs osetinai kaunasi su Saakašvilio režimu, o mūsiškiai tik mėgina išskirti kovojančias puses ir tik dėl to ji įveda kariuomenę. Teko pradėti atvirą įsiveržimą, patirti nuostolių ir Vakarų spaudimą, nepakenčiamą į pasaulio finansinę sistemą integruotai Rusijos biurokratijai.

Pajėgas teko mesti į mūšį palyginti nedideliais daliniais. Rokso tunelyje (6 km ilgio), kuris dėl savo siaurumo gali būti naudojamas pakaitomis tik viena kryptimi, pakeliui į Cchinvalį susidarė siaubingi kamščiai. Nuolat gedo pasenusi, nudėvėta rusų technika.

Rinktinės kariuomenės dalys, tarp jų – specialiosios paskirties ODK, rugpjūčio 8 d. atsidūrusi prie Cchinvalio, beveik dvi dienas negalėjo išmušti gruzinų iš miesto, nors buvo naudojama artilerija, tankai ir aviacija. Gruzinai net sužeidė 58-osios armijos vadą generolą A. Chruliovą, kuris vyko į priešakines linijas, siekdamas įvesti tvarką. Gruzinų kariai atsitraukė iš Cchinvalio tiktai paklusdami savo politinės vadovybės įsakymui.

Palikusi Cchinvalį, Gruzijos kariuomenė traukėsi Tbilisio link. Rugpjūčio 11 d. Gruzijoje, įskaitant Abchaziją ir Šiaurės Osetiją, buvo iki 20 tūkstančių mūsų kareivių. Jie pasiekė Gorį, užėmė Zugdidį ir Senakį, kur sugriovė gruzinų karinę bazę. Paskui užėmė Počio uostą. Gruzijos kariuomenė beveik visur traukėsi nesiveldama į mūšius. Gruzijos vadovybė išsaugojo reguliariąją kariuomenę, o Saakašvilis, kaip tikriausiai jam atrodo – vieningą Gruziją ir savo režimo atramą.

Sugriautos karinės bazės ir kita infrastruktūra bus atstatytos padedant Vakarams, o Saakašvilis internacionalizavo Osetijos ir Abchazijos problemas. Rusijos įsiveržimas pažadino Europą. Sarkozy pasiūlė taikos planą, suderintą su NATO sąjungininkais ir Japonija, kuriuo numatomas ugnies nutraukimas, visų pabėgėlių, tarp jų ir į Abchaziją, sugrąžinimas, visiškas Rusijos kariuomenės išvedimas iš konflikto zonos ir tarptautinių taikdarių (įskaitant Rusijos kontingentą) įvedimas. Ankstesnysis Rusijos vienašališkos taikdarystės formatas Vakarams daugiau visiškai nepriimtinas.

Dabartinė Rusija daug kalba apie savo atgimstančią galią, tačiau iš tikrųjų viskas yra kiek kitaip. Reikalas ne vien tas, kad sena technika nuolat lūžinėja, o gruzinai sugeba numušti mūsų viršgarsinius strateginius bombonešius. Visi Rusijos lyderiai – ir „siloviki“, ir „liberalai“ – iš esmės yra verslininkai milijardieriai, jų asmeniniai interesai susiję su Vakarais, kotiruotėmis biržose, svarbiausias jų tikslas – Rusijos „modernizacija“, o įsiveržimas į Gruziją juos skurdina ir žada dar didesnius nemalonumus. Stengdamasis išsaugoti integracijos su Vakarais galimybę, Medvedevas antradienį paskelbė apie „Gruzijos privertimo būti taikia“ operacijos pabaigą.

Tačiau niekas dar nesibaigė. Maskvoje tikimasi nuversti Saakašvilį, nors tai vargu ar pavyks, ir bet kuris, pastatytas jo vietoje, bus ne geresnis. Vis nenorima susitaikyti su tuo, kad Saakašvilis, kuris išvedė Gruziją iš NVS, paskelbė Abchaziją ir Pietų Osetiją okupuotomis teritorijomis, liktų valdžioje Tbilisyje.

Kremliaus aplinkoje reikalaujama, kad būtų sukurtas specialus tarptautinis tribunolas nusikaltimams Kaukaze tirti. Tačiau jei toks tribunolas ir bus sukurtas, tai jo jurisdikcija apims ir Rusijos karinę politinę vadovybę, kuriai gali tekti atsakyti už ankstesnes veikas Šiaurės Kaukaze, ir už dabartines taip pat.

Pasak mačiusiųjų liudijimų, į Gruzijos teritoriją per Rokso tunelį įvesta 58-osios armijos raketų brigada – salvinės ugnies sistemos (SUS) „Uragan“ ir balistinės raketos „Točka-U“. SUS „Grad“ (122 mm kalibro) yra visiškai neefektyvios smogiant miestams ar įsitvirtinusiai kariuomenei, skirtingai nei galingesnės „Uragan“ (220 mm kalibro). Iš Cchinvalio rajono „Točka-U“ (veikimo spindulys 110 km) gali smogti Tbilisiui ir aplinkiniams rajonams. Fugasinės skeveldrinės „Točka-U“ galvutės naikinamasis plotas – 3 hektarai, kasetinės galvutės – 7 hektarai.

SUS „Uragan“ ir raketos „Točka-U“ masiškai buvo naudojamos apšaudant Čečėniją 1999 ir 2000 metais, ir tai buvo masinės žmonių žūties bei sugriovimų priežastis. Praėjusią savaitę raketomis „Točka-U“ iš Abchazijos buvo apšaudyti taikiniai vakarų Gruzijoje. Raketų paleidimą užfiksavo amerikiečių globalinė raketų paleidimo sekimo sistema. Abchazijos vadovybė pareiškė, kad balistines raketas paleido jų atstovai. Dabar mūsiškiai taip pat gali tvirtinti, kad osetinų pajėgos (o ne 58-oji armija) smogia Tbilisiui, atseit keršydamos už Cchinvalį.

Ugnies nutraukimas bus labai netvirtas iki tol, kol į Gruziją neįeis tarptautinės taikos palaikymo pajėgos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras