Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos specialiosios tarnybos kaip įtakos Europai instrumentas

Aras Lukšas
2006 12 12

hellboy.blogia.com/temas/navegando-por-la-red.phpPradėkime nuo keleto įdomių citatų: „Jau šimtą metų vyriausia antirusiškų akcijų dispečerė yra Didžioji Britanija. Didžioji Britanija yra ir mūsų pagrindinis istorinis priešas. Ji įtraukė Rusiją į Pirmąjį ir į Antrąjį pasaulinį karą. [...] 1941 m. Hitleris jau bombardavo Londoną, o Čerčilis vis dar laukė galimybės pastūmėti jį žygiui į Rytus. Kol egzistuos didžioji Britanija ir jos vyriausybė, ji regs prieš mus intrigas ir provokacijas“.

„Mūsų oligarchai rado prieglobstį Londone. Teroristas Achmedas Zakajevas taip pat gavo ten politinį prieglobstį. Pagrindinis mūsų šalies priešas Morisas Berezovskis sėdi Londone. Yra toks maršrutas Maskva-Londonas ir Londonas-Maskva. Aš nekenčiu šio maršruto, kelionių į tą Ūkanotąjį Albioną, į šį baisų miestą.“

Visos šios mintys priklauso skandalingajam Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininkui Vladimirui Žirinovskiui. Tokiais išsireiškimais jis svaidėsi šių metų balandį, švęsdamas savo šešiasdešimtmetį.

Gal šiandien ir nevertėtų prisiminti šio pareiškimo, jei ne dvi aplinkybės. Pirma, V. Žirinovskis – vienas iš žmonių, grąžinusių į šiuolaikinės Rusijos politinį leksikoną žodį „geopolitika“. Antra, daugelis stebėtojų įsitikinę, kad, perfrazuojant žinomą priežodį, kas Kremliui galvoj, tas Žirinovskiui – ant liežuvio. 

Dar įdomiau šie žodžiai skamba šiandien, kai Skotland Jardo sekliai rusų „liberaldemokrato“ nemėgstamame mieste kasdien aptinka ne tik naujų vietų, apkrėstų radioaktyviuoju Poloniu-210, bet ir kasdien randa vis daugiau šia mirtina medžiaga apsinuodijusių žmonių. 

Londonas iš tiesų tapo perbėgėlių iš Rusijos specialiųjų tarnybų Meka. Būtent šiame mieste gyvena ir kuria Viktoras Rezunas (Suvorovas), GRU karininkas, savo knygose įrodęs ir taip gerai žinomą dalyką – Sovietų Sąjunga lygia greta su nacių Vokietija atsakinga už II pasaulinio karo pradžią. Į Anglijos sostinę iš Maskvos pabėgo ir Olegas Gordijevskis. Šis aukštas KGB karininkas 11 metų dirbo britų žvalgybai, o 1985 m., kai Maskvoje jam grėsė areštas, britai slapta išsivežė šį savo agentą į Londoną. 

Londone Rusijos žvalgybos rezidentu dirbo ir kitas KGB disidentas – Olegas Kaluginas, dabar gyvenantis JAV. Būtent šis sovietų žvalgybos karininkas savo knygose papasakojo apie tai, kaip skėčio dūriu Londone KGB nunuodijo bulgarų disidentą Georgijų Markovą. 

1992 m. į britų ambasadą Rygoje atėjo Vasilijus Mitrochinas. Šis KGB majoras nuo 1974 m., rizikuodamas savo gyvybe, darė išrašus iš sovietinio saugumo archyvų. Neįkainojamą dosjė jis padovanojo britams, kadangi amerikiečiai juo nepatikėjo. Šiandien jau išleisti du neseniai mirusio V. Mitrochino archyvų tomai, atskleidžiantys visą KGB veiklos Vakarų Europoje mastą. Vakarų politikams šios publikacijos sukėlė šoką, tačiau taip ir nepaskatino imtis kokių nors veiksmų. 

Tiesa, Italijoje, remiantis minėtu archyvu, mėginta surengti parlamentinį tyrimą. Tuomet buvo sudaryta speciali komisija, vadovaujama senatoriaus Paolo Gudzančio. Tačiau po parlamento rinkimų, pasikeitus valdžiai, komisijos veikla buvo numarinta. Romanas Prodi, kurį P. Gudzančio komisija įtarė ryšiais su KGB, pats kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas iškelti bylą savo persekiotojams. 

Visa tai yra tiesiogiai susiję su nesenais įvykiais Londone. Anot vadinamosios „Mitrochino komisijos“,  kuriai vadovavo P. Gudzančio konsultantas, Marijus Skaramela kaip tik ir buvo tas žmogus, susitikęs su buvusiu KGB karininku Aleksandru Litvinenka viename Londono sušio bare. Netrukus A. Litvinenka mirė nuo apsinuodijimo radioaktyviuoju Poloniu-210, o ryškiausi šios mirtinos medžiagos pėdsakai buvo aptikti būtent šiame bare. 

Londonas domina Rusijos specialiąsias tarnybas ne vien dėl to, kad ten bėga buvę KGB karininkai, kadaise suvokę nusikalstamą šios organizacijos esmę. Londonas tapo traukos centru ir Rusijos disidentams – nuo Vladimiro Bukovskio (to paties, kurį sovietų kompartijos lyderis L. Brežnevas kadaise iškeitė į Čilės komunistų vadovą Luisą Korvalaną) iki Boriso Berezovskio. Taigi V. Žirinovskis, ne tik neneigiantis, bet ir su pasididžiavimu pabrėžiantis savo ryšį su KGB, turi rimtą pagrindą nemėgti Jungtinės Karalystės sostinės. 

Tik štai Vakarų politikai niekaip negali apsispręsti, kas pavojingiau: Polonio-210 skleidžiama radiacija ar sklindantis mirtinas spinduliavimas iš  KGB. Akivaizdu, kad be antrojo veiksnio nebūtų ir pirmojo. 

Jei kas nors mano, kad visi čia išdėstyti faktai tėra rusų, britų ar italų reikalai ir kad tai neturi nieko bendro su Lietuva – labai klysta. Jau vien ta aplinkybė, kad aukštas Lietuvos saugumo karininkas žuvo beveik tuo pat metu, kai Londone prasidėjo radioaktyvi drama,  turėjo sukelti susirūpinimą bet kuriam įdėmesniam stebėtojui, nekalbant jau apie Lietuvos valdžią. Keista, bet mūsų šalyje niekam neatėjo į galvą, tiriant Vytauto Pociūno žūtį, paprašyti to paties Skotland Jardo ar FTB specialistų pagalbos. O juk mūsų pareigūnas žuvo ne pačios draugiškiausios Vakarams šalies teritorijoje. Kita vertus, tyrimas, kai svarbiausiai Lietuvos specialiajai tarnybai vadovauja asmuo, minimas kaip KGB rezervo karininkas, vargu ar gali būti rezultatyvus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (104)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras