Europos Sąjunga (ES) antradienį atsisakė pasiūlyti Ukrainai aiškų kelią į narystę organizacijoje ir taip suerzino Ukrainos pareigūnus. Pasak jų, blokas prarado auksinę galimybę stabilizuoti savo rytinę sieną ir paskatinti politines ir ekonomines reformas Kijeve.

Oficialiame pranešime teigiama, kad ES ir Ukrainos viršūnių susitikime išdėstyta artimesnių ryšių tarp Kijevo ir 27 šalių narių bloko struktūra, bet praleisti svarbiausi žodžiai „narystės perspektyva“, kurie apibūdintų Ukrainos ateities santykius su ES.

Ukraina, kurioje žmonės svyruoja tarp pritarimo ES ir Rusijos palaikymo, tikėjosi, kad Rusijos karinė ataka prieš Gruziją praeitą mėnesį ir jos vėlesnės pastangos padalyti buvusią sovietų respubliką galėtų pagreitinti ES pagalbą Ukrainai.

Antradienio oficialus pranešimas patvirtino ES įsipareigojimus Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam integralumui ir išlaikė galimybę laisvos prekybos susitarimams, paprastesniam ukrainiečių keliavimui į ES šalis, bet buvo susilaikyta nuo pažado prisijungti prie organizacijos.

„Būkite tikri, kad šis susitarimas durų neuždaro, o galbūt netgi atveria. Tai yra daugiausia, ką mes galime pasiūlyti ir, manau, tai bus svarbus žingsnis“, – reporteriams sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Diplomatai sako, kad Vokietija, Nyderlandai ir iš dalies Belgija labiausiai prieštarauja aiškiam pareiškimui, kad vieną dieną Ukraina galėtų prisijungti prie ES. Trys Baltijos valstybės, Čekija, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė pripažįsta, kad Ukrainos prisijungimas prie ES negali būti staigus, bet pritaria šios šalies siekiams.

Pasak diplomatų, ES pirmininkaujanti Prancūzija pripažino poreikį nusiųsti pozityvius signalus į Kijevą, bet nelinkusi smarkiai įsipareigoti Ukrainai, kol nepasikeitė vokiečių ir olandų pozicijos.

Ukrainos valdančioji koalicija suskilo ir taip sustiprino politinio nestabilumo reputaciją šalyje.

Asociacijos sutartis, tikimasi, bus parengta per metus. Prezidentas Viktoras Juščenka antradienį sakė, kad laukia jos pasirašymo. „Mes padarėme didelę pažangą per pastaruosius 12 mėnesių“, – teigė jis, aiškiai parodydamas, kad neatsisakė vilties, jog Ukraina pagaliau prisijungs prie ES.

ES pareigūnai pateikia teigiamą antradienio viršūnių susitikimo interpretaciją ir pabrėžia, kad komunikatas neatmeta prisijungimo galimybės.

Pagal 2008 m. rugsėjo 9 d. „The Financial Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.