Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ko į Varšuvą vyko S. Lavrovas?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 09 12

Rugsėjo pradžioje kiek netikėtai pasklido žinia, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, nepasižymėjęs palankiais Vakarams pareiškimais, susiruošė oficialaus vizito į Lenkijos sostinę Varšuvą, kur turėjo gvildenti jau seniai didžiule įtampa apsuptą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) priešraketinės gynybos skydo (PRGS) dislokavimo Rytų Europoje klausimą.

Pakartotinai priminti Kremliaus reakcijos į Vašingtono ketinimus, ko gero, nereikia. Kaip ir to, kokia sudėtinga dinamika rutuliojosi JAV ir Rusijos ginčas dėl PRGS, kurią Maskva vienareikšmiškai traktavo kaip tiesioginę grėsmę sau.

Beje, kaip tik Varšuvos užsispyrimas ir keliamos Vašingtonui nemenkos papildomos sąlygos buvo puikus pretekstas Maskvai ir toliau plėtoti savo priešišką retoriką ir įtikinėti visus paeiliui, kad ne kas kitas, o JAV imasi statyti Europoje naujas sienas, primenančias šaltojo karo ribas. Tačiau vėliau įvyko konfliktas Gruzijoje, po kurio ir Vašingtonas labai greitai nusileido lenkų reikalavimams modernizuoti jų kariuomenę, ir Varšuva nebesispyriodama pasirašė sutartį dėl PRGS dislokavimo Lenkijos teritorijoje. Čekai šiuo atveju buvo labiau sukalbami ir sutiko įsileisti JAV ginkluotę į savo teritoriją dar anksčiau.

Taigi, parašai po sutartimis dėl PRGS jau sudėlioti, Rusijos nuomonė šiuo atžvilgiu taip pat aiški. Belieka tik palaukti ir pažiūrėti, ar Kremlius realizuos savo paskelbtus ketinimus dėl rusiškos ginkluotės dislokavimo, pavyzdžiui, Kuboje, dėl savo puolamųjų raketų nutaikymo į Čekijos bei Lenkijos teritorijas, kur bus dislokuota PRGS, ir galbūt net dėl branduolinio ginklo atsiradimo Kaliningrado srityje. Tačiau ko tuomet į Varšuvą susiruošė S. Lavrovas?

Pasvarstykime, kaip pakito įtakų pusiausvyra Rytų Europoje, kuri turi didelę strateginę geopolitinę svarbą, po karinio konflikto Kaukaze, kitame strategiškai svarbiame geopolitiniame taške.

Turint omenyje, kad Rytų Europoje Rusija ir taip turi permanentinę įtaką – dėl dar sovietiniais laikais sukurtos energetinės infrastruktūros, kuriai Vakarų Europa kol kas nepateikė jokios alternatyvos, išaugęs šio regiono valstybių priešiškumas Kremlių gali nebent erzinti, tačiau neturi labai didelės svarbos. Pastarojo penkmečio Rusijos politika rodo, kad užsuktų „kranelių“ taktika bent jau kol kas yra veiksminga. O vangi Europos šalių ir ypač Europos Sąjungos (ES) reakcija į Maskvos veiksmus Gruzijos teritorijoje naująsias ES šalis galėjo suneraminti ar net įskaudinti. Didžiosios ES šalys akivaizdžiai nesuprato tokios emocinės ir spontaniškos Lietuvos bei Lenkijos vadovų reakcijos ir besąlygiškos paramos Tbilisiui. Kitaip ir negalėjo būti, nes Vokietija ar Prancūzija, kad ir kaip stengtųsi, kažin ar kada pajėgs perprasti Rytų Europos pojūčius Rusijai. Sėkmingai pasibaigus deryboms dėl PRGS, taip pat dėl griežtesnės bent jau žodinės pozicijos Kremliaus atžvilgiu JAV įtaka Rytų Europoje turėjo išaugti, ką jau kalbėti apie tai, kad Lietuva ir Lenkija istoriškai ir šiaip buvo labai palankios Vašingtonui, ypač kai Baltuosiuose rūmuose dominuoja respublikonai. Pastariesiems turint ne pačias prasčiausias galimybes pratęsti prezidentinę liniją, Amerikos įtakos dominavimas, paremtas ne vamzdžiais, o ginkluote ir NATO skydu, gali užsitęsti dar ilgiau.

Todėl tikėtina, kad S. Lavrovas, atvykęs į Rusijai tokią nesimpatišką Lenkiją, siekė detaliau pazonduoti regiono nuotaikas dėl tolesnės jo bičiulystės su JAV ir bandė modeliuoti, kuria linkme savo simpatijas Vašingtonui plėtos Varšuva, jei JAV prezidento rinkimus laimės respublikonai arba demokratai. Tokius nuosaikius, tačiau tuo pačiu ir ilgalaikius ketinimus išduoda ir netikėtai diplomatiškas Rusijos užsienio reikalų ministro tonas, kuriame vietoj perspėjimų ar net grasinimų dominavo žodžiai, kad jis neketina atkalbinėti lenkų nuo PRGS dislokacijos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras