Italijoje apsilankęs  JAV viceprezidentas Ričardas Čeinis pareiškė, kad NATO šalys pasirengusios Ukrainą ir Gruziją priimti į Šiaurės Atlanto aljansą.

Pasak jo, NATO turi toliau plėstis, todėl atėjo laikas įstojimo procedūras pradėti taikyti Ukrainai ir Gruzijai. Aukštas Amerikos valstybės pareigūnas taip pat nurodė, kad Rusija, kuri „savo energijos išteklius naudoja spaudimui, užkerta kelią jaunų demokratijų, kurias reikėtų remti, plėtrai“.

Tuo tarpu NATO narių Europoje nuomonė kita. Italijos užsienio reikalų ministras Frankas Fratinis jau pareiškė, kad, priėmus Gruziją ir Ukrainą, Aljanso plėtra nebūtų „nei paspartinta, nei sustabdyta“. „Jungtinės Amerikos Valstijos – tai stipriausia ir autoritetingiausia NATO narė. JAV nuomonę reikia gerbti, tačiau visos Aljanso šalys narės reikalus sprendžia kartu, ir mes nutarėme dirbtinai nei spartinti, nei riboti naujų narių priėmimą“, – teigė Italijos užsienio reikalų ministras.

Viršūnių susitikime, kuris balandį įvyko Bukarešte, Aljanso nariai nepritarė Ukrainos ir Gruzijos prisijungimui prie Narystės veiksmų plano ir nusprendė šį klausimą svartytį gruodį. Be to, JAV viceprezidentas pareiškė, kad Rusija, būdama prieš NATO plėtrą į Rytus, „žaboja demokratiją“.

Pagal 2008 m. rugsėjo 7 d. „Ruskij dom Baltiji“ parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.