Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kinijos geoenergetika (I)

Martynas Zapolskis
2006 12 11

Kinijos transformacija, įvykusi per pastaruosius 25 metus  iš pasaulio ekonomikos periferijos į branduolį, yra iš tiesų įspūdinga. Šiandien sparčiai auganti Kinijos įtaka tarptautinėje arenoje yra veiksnys, kuris jau negali būti ignoruojamas nei kitų galingiausių pasaulio valstybių projektuojamoje užsienio politikoje, nei tarptautinių santykių analitikų studijose. Šiame straipsnyje bus analizuojamas augančios Kinijos priklausomybės nuo energetinių išteklių ir Kinijos užsienio politikos santykis. Kitaip tariant, bus mėginama atsakyti į klausimą, kokią reikšmę Kinijos praktinei geopolitikai turi geoenergetiniai veiksniai.

Augantis poreikis

Kinija, atvėrusi 1992 m. savo ekonomiką užsienio investicijoms, šiandien yra viena iš svarbiausių ekonominių veikėjų pasaulyje. Kinijos prekėmis yra perpildytos ne tik pasaulio ekonomikos branduolį sudarančios industrializuotos Šiaurės šalys, bet ir besivystančios Pietų ekonomikos. Kartu su sparčiai augančia ekonomika didėja ir energetinių resursų poreikis. Kinija pirmauja pasaulyje pagal anglies, plieno, vario sunaudojimą ir yra antra po JAV pagal naftos ir elektros poreikius. Kinijos apetitas energetiniams resursams smarkiai prisidėjo prie kainų kilimo globalioje naftos ir prekių rinkoje.

Kinija pradėjo importuoti naftą 1993 m. ir nuo tada „juodojo aukso“ importas palaipsniui auga. Kinijos naftos poreikis šoktelėjo nuo 1,7 mln. barelių per dieną (toliau – BPD) 1984 m. iki 3,4 mln. BPD 1995 m. ir iki 6,8 mln. BPD 2005 m. 2003 m. Kinija tapo antra pagal dydį naftos vartotoja planetoje, aplenkdama Japoniją. Šiandien Kinija importuoja daugiau kaip 40 proc. sunaudojamų naftos išteklių. Atsižvelgiant į senkančius naftos resursus Kinijos teritorijoje bei spartų industrializacijos, urbanizacijos, populiacijos augimo ir ekonominio vystymosi tempą, Kinija susiduria su sudėtinga energetinio saugumo problema.

Nepaisant Pekino mėginimų išplėsti vidinę įvairių energijos rūšių produkciją (daug investuojama į naujų naftos ir dujų telkinių paiešką bei eksploatavimą, 2005 m. paskelbti ambicingi atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros planai, vykdomi projektai branduolinės energetikos srityje ir kt.), prognozuojama, jog Kinijos naftos importas išaugs iki 11 mln. BPD 2030 m. Tai reikštų, jog Kinija turėtų importuoti apie 80 proc. sunaudojamos naftos. Taip pat prognozuojama, jog neišvengiamai augs ir dujų importas – iki 2025 m. Kinija turėtų importuoti apie 40 proc. sunaudojamų dujų.

Akivaizdu, jog energetinio nesaugumo problemos sprendimas neįmanomas nevykdant aktyvios užsienio politikos. Kitaip tariant, augantys energijos poreikiai ir riboti energetiniai ištekliai lemia tai, kad Kinija tampa vis svarbesniu veikėju tarptautinėje energetikos arenoje.

Auganti priklausomybė

Kaip ir kaimyninės šalys, Kinija yra stipriai priklausoma nuo naftos importo iš Persijos įlankos regiono. Prognozuojama, jog 2015 m. iš Vidurio Rytų Kinija importuos apie 70 proc. naftos. Turint omenyje regione tvyrančią politinę įtampą bei sąlyginai menką (nepaisant ilgalaikių strateginių Kinijos susitarimų su Iranu, Saudo Arabija ar Omanu) įtaką regione (sutrikus naftos tiekimui iš Persijos įlankos, Kinija neišvengiamai patirtų didžiulių ekonominių nuostolių), Kinija yra priversta ieškoti alternatyvių tiekimo galimybių.

Antroje vietoje, pagal importuojamą naftą, yra Pietryčių Azijos regionas. Energijos kompanijos „BP“ duomenimis, 2003 m. iš Pietryčių Azijos Kinija importavo 700 tūkst. BPD. Alternatyvų paieška šiam regionui yra būtina, kadangi tokios šalys kaip Indonezija ir Malaizija dėl spartaus ekonominio augimo tempo greitai pačios iš eksportuotojų taps importuotojomis.

Auganti priklausomybė nuo neatsinaujinančių energijos išteklių importo iš šių regionų verčia Kinijos politikos lyderius jausti nerimą, kadangi sutrikęs tiekimas ar staigus išteklių kainos pakilimas galėtų padaryti didelę žalą Kinijos ekonomikai, o ekonominės problemos savo ruožtu sukeltų socialinių neramumų, galinčių susilpninti valdančiosios komunistų partijos įtaką. Kitaip tariant, energetinis saugumas yra tiesiogiai susijęs su politiniu ir ekonominiu saugumu, kuris yra reikalingas valdžios elitui.

Taigi patikimo energetinių išteklių tiekimo užtikrinimo problema tampa prioritetine nacionalinio saugumo sritimi, o tiesioginis energetinių išteklių tiekimo patikimumo ryšys su šalies klestėjimo perspektyvomis verčia Pekiną globaliu mastu vykdyti energetinio saugumo politiką.

Kinijos interesai Afrikoje

Suaktyvėjusios Kinijos energetinės diplomatijos bruožai ir rezultatai bene geriausiai matomi Afrikoje. Strateginę Afrikos reikšmę Kinijai neblogai iliustravo 2006 m. sausį vykęs Kinijos užsienio reikalų ministro Li Džaosingo (Li Zhaoxing) 8 dienų vizitas Afrikoje, kurio metu buvo pasirašyta daugiau kaip 100 įvairių ekonominių susitarimų. 2005 m. Afrikos ir Kinijos prekybos apimtis siekė apie 32 mlrd. dolerių. Negalėdama prasiskverbti į tuos regionus, kuriuos kontroliuoja Vakarų arba Rusijos kompanijos, Kinija randa palankią terpę naftos turtingoje Afrikoje. Vakarų Europos valstybių veiklą Afrikoje apsunkina kolonijinė praeitis, Afrikos valstybių lyderiams yra patraukli ekonomikos augimą ir nedemokratinį valdymą suderinanti Kinijos valstybės organizavimo sistema, Kinija Afrikai yra vienas pagrindinių ginklų tiekimo šaltinių.

Tačiau svarbiausias sėkmės Afrikoje raktas yra pragmatinis Kinijos požiūris į bendradarbiavimą su Afrikos šalimis. Kinija nedemokratiniams režimams nekelia jokių reikalavimų dėl žmogaus teisių pažeidimų, prekybos narkotikais, opozicijos persekiojimo ir pan. Pavyzdžiui, 1997 m. JAV vyriausybei dėl prasidėjusio pilietinio karo uždraudus Sudane veikti Amerikos naftos kompanijoms, Kinijos įtaka šioje šalyje labai išaugo. 2003 m. Kinija Sudane investavo maždaug 1,25 mlrd. dolerių, yra įgyvendinami dideli infrastruktūros plėtros projektai (pavyzdžiui, statomos hidroelektrinės). Kinija ne sykį panaudojo savo įtaką Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, vetuodama korumpuotai Sudano vyriausybei nepriimtinus sprendimus. Tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ netgi paskelbė, jog Kinija prisideda prie žmogaus teisių pažeidinėjimo Sudane. Šiandien Sudanas kartu su Kongu, Angola ir Pietų Afrikos Respublika yra vienas iš svarbiausių Kinijos prekybos partnerių Afrikoje, o iš Sudano transportuojama nafta jau sudaro 7 proc. Kinijos importuojamos naftos. Negana to, Kinija Sudane daug lėšų investuoja į naujų naftos telkinių paiešką.

Panaši Kinijos politika ir 13 proc. visos Kinijos importuojamos naftos tiekiančioje Angoloje – šalyje, kuri autoritetingos tarptautinės organizacijos „Freedom House“ yra įvertinta kaip nelaisva. Angola (kaip ir daug naftos į Kiniją eksportuojanti Nigerija) nepriklauso Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC), todėl Kinija (dar papildomai manipuliuodama ir ginklų tiekėjos pozicija) įgyja galimybę siekti sau palankių naftos pirkimo sąlygų. Kai kurių ekspertų skaičiavimu, tarp 1997 m. ir 2002 m. pelnas, gautas iš naftos (maždaug 4 mlrd. dolerių), taip ir nepateko į Angolos biudžetą. Tokiu būdu Kinija, siekdama pragmatinių energetinio saugumo interesų, „išlaiko“ ne vieną nedemokratinį režimą Afrikoje.

Auga ir Kinijos susidomėjimas Nigerio bei Centrinės Afrikos Respublikos naftos telkiniais (juos Kinija tikisi sujungti su Sudano naftos transportavimo infrastruktūra), vykdomi energetiniai projektai Nigerijoje, Konge, Gabone ir kt.

Vašingtono Tarptautinio saugumo instituto duomenimis, 2005 m. Kinija iš Afrikos importavo maždaug 700 tūkst. BPD (dvigubai daugiau nei 2003 m.; tai sudarė apie 30 proc. viso Kinijos naftos importo), o per artimiausią dešimtmetį importas turėtų išaugti dar 25 proc. Tiesa, nėra aišku, ar Kinijai pavyks tai padaryti. Afrika, kaip potencialus terorizmo židinys bei ligų šaltinis, susilaukia vis daugiau dėmesio iš Europos Sąjungos ir ypač JAV. Tokiose valstybėse kaip Čadas ar Nigerija jau dabar galima įžvelgti geopolitinių Kinijos ir JAV interesų susikirtimą. Ateityje ši trintis gali peraugti į sudėtingą tarptautinį konfliktą.

Išvados

Milžinišku tempu augantis Kinijos ekonominis (kartu ir politinis) potencialas neabejotinai mes iššūkį dabartinės tarptautinės sistemos status quo. Energetinė priklausomybė nuo Vidurio Rytų ir Pietryčių Azijos regiono verčia Pekiną diversifikuoti naftos importą. Afrika – vienas iš naujosios Kinijos energetinės diplomatijos, paminančios Vakarų valstybių puoselėjamas demokratines vertybes, pavyzdžių.

Tačiau net ir užsitikrinusi stabilų naftos tiekimą iš Afrikos, Kinija negali jausti saugi, kadangi nafta iš „juodojo žemyno“ yra transportuojama JAV arba kitų valstybių kontroliuojamais vandens keliais. Turint omenyje galimus JAV ir Kinijos geoenergetinių interesų susikirtimus Afrikoje, Pekinas yra priverstas ieškoti alternatyvių resursų šaltinių ir transportavimo maršrutų. Šis energetinio saugumo problemos aspektas ir Kinijos naudojamos geopolitinės jo sprendimo priemonės (Kinijos geoenergetiniai ryšiai su Lotynų Amerika, Kanada, Iranu, Centrinės Azijos valstybėmis ir kt.) bus nagrinėjamos antroje straipsnio dalyje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras