|
John Sudworth. Šiaurės Korėja švenčia, nes egzistuoja? (1)
2008 09 13
Kol pasaulis svarsto, ar gyvas Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-ilas, šalis švenčia savo šešiasdešimtmetį. Jei ji ir turi kuo džiaugtis švęsdama šią sukaktį, tai nebent tik tuo, kad valstybė vis dar egzistuoja. Šalis paneigė daugelio skeptikų ir užsienio apžvalgininkų prognozes apie tai, kad ji žlugs, vos tik sukurta.
Istorija parodė, kad kitos komunistinės šalys arba žlugo, arba buvo priverstos bent iš dalies transformuotis. Kinija ir Vietnamas pasinaudojo laisvos rinkos principais ir atvėrė šalis visam pasauliui. Yra tikimybė, kad ir Kuba pamažu judės svarbių ekonominių reformų kryptimi.
Nepaisant tokių pavyzdžių, tenka konstatuoti, kad Šiaurės Korėja neabejotinai išlieka bene uždariausia pasaulyje komunistine šalimi. Ir visi statistiniai rodikliai rodo, jog pačiai šaliai tai tikra ekonominė tragedija.
Faktas, kad Šiaurės Korėja savo šalies šešiasdešimtmečio proga pažadėjo surengti vieną didžiausių karinių paradų su daugybe karių ir sunkiosios technikos, dar kartą verčia pagalvoti, kaipgi tokia šalis sugebėjo išlikti tokį ganėtinai ilgą laiką.
Šiandien skirtumai tarp abiejų Korėjos pusiasalio valstybių daugiau nei akivaizdūs. Pietų Korėja gyvybinga demokratinė ekonomiškai pasiturinti šalis, savo aukštąsias technologijas, automobilius ir televizorius eksportuojanti į tolimiausius pasaulio pakraščius.
Šiaurės Korėja vienpartinė politinė sistema, o šalies ekonomika laikosi beveik išimtinai iš žemės ūkio, kuris, technologiniu požiūriu, įstrigęs kažkur XIX a. ir tiek neproduktyvus, kad negali išmaitinti savo šalies gyventojų
Tačiau, reikia pripažinti, kad taip buvo ne visada. Po to, kai pusiasalis buvo padalintas, dar bent dvidešimt metų abi Korėjos atrodė esančios gana panašioje ekonominėje situacijoje. Kai kurių ekonomistų skaičiavimais, aštuntojo dešimtmečio viduryje Šiaurės Korėjos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui buvo netgi didesnis nei Pietų Korėjoje, o 1984 m. šiauriečiai siuntė maisto produktus į sunkmetį išgyvenančią Pietų Korėją.
Nepaisant to, kaip ir visos sovietinio tipo planinės ekonomikos, Šiaurės Korėja gana greitai patyrė didžiulį ekonominį nuosmukį. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, žlugus Sovietų Sąjungai ir praradus jos ekonominį palaikymą, Šiaurės Korėjoje prasidėjo badas, nusinešęs milijonus žmonių gyvybių. Tuo tarpu Pietų Korėja pasirinko demokratinį valdymo ir laisvosios rinkos ekonomikos modelį ir dabar, regis, mėgaujasi savo sprendimo vaisiais.
Savo versiją, kodėl Šiaurės Korėja vis dar egzistuoja kaip egzistavusi ir kol kas nematyti jokių pokyčių, jau išryškėjusių kitose komunistinėse Šaltojo karo metais buvusiose valstybėse, pateikė Seulo nacionalinio universiteto garbės profesorius Paik Nak-chungas. Jo teigimu, nuolatinis JAV karinių dalinių buvimas Pietų Korėjoje ne susilpinino Šiaurės Korėjos režimą, o priešingai jį stiprino. Galimos JAV kariuomenės invazijos grėsmė, tikra ar tariama, kaip tik vertė Šiaurės Korėjos žmones burtis draugėn ir palaikyti savo režimą, sako profesorius.
Aišku, Šiaurės Korėjos gyventojai jau yra pripratę prie nuolatinių bauginimų, kad jų šaliai grėsmę kelia priešiškai nusiteikusios užsienio valstybės ir jų vykdoma politika. Ir 60- ųjų metinių minėjimas tik dar kartą tai patvirtino.
Valstybės kabinetas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jei mūsų priešai pasiryš įžiebti karą, mes be gailesčio nubausime isiveržėlius, mobilizuosime visas turimas pajėgas ir per revoliuciją pasieksime galutinę pergalę prieš JAV nukreiptame kare.
Kitas Seulo universiteto profesorius Andrejujs Lankovas, kurį laiką gyvenęs Šiaurės Korėjoje, turi ir kitą teoriją, paaiškinančią, kodėl komunistų valdoma šalis vis dar nedingo iš pasaulio žemėlapio ir nepakeitė savo režimo. Pasak jo, Šiaurės Korėja gyvuoja ir gyvuos, nes jos žlugimu realiai nėra suinteresuota tarptautinė bendruomenė. Tokios ekonomiškai nestabilios ir skurdžios šalies žlugimas ekonomiškai labai neigiamai paveiktų aplinkines šalis. Jei neliktų sienų, su ekonominėmis problemomis susidurtų ir kaimyninės šalys, ypač Pietų Korėja.
Dėl šios priežasties tarptautinė bendruomenė Šiaurės Korėjos pernelyg nespaudžia, o pati šalis taip pat regis neturi drąsos sugriauti tokio tipo režimo, nes visai neaišku, į ką ir kaip jis transformuotųsi.
Dabar šalis, išgyvenusi daugiau nei pusę amžiaus, plačiai pripažįstama kaip teritorija, kurioje šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, veikia darbo stovyklos, neigiama žodžio ir judėjimo laisvė, kuri, paradoksalu, yra visiškai priklausoma nuo užsienio šalių teikiamos humanitarinės pagalbos, o ją daugiausia teikia JAV.
Taigi lieka klausimas, ar šalis iš tiesų turi ką švęsti. Veikiausiai ji tegali pripažinti, kad nepatvirtino skeptikų prognozių apie greitą šalies žlugimą, tačiau vargu ar tik pats tokios šalies egzistavimo faktas suteikia teisę didžiuotis ir švęsti.
Pagal BBCNews parengė Lina Valantiejūtė
Bernardinai.lt
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |