Senatorius Barackas Obama praėjusią savaitę atvyko į vieną iš Virdžinijos vidurinių mokyklų, kad pasidalytų mintimis apie išsilavinimo svarbą. „Bet pirmiausia, – sakė jis, – apžvelgsiu politines realijas“.

Kalbėdamas jis ne tik padarė keletą kandžių pastabų apie senatorių Johną McCainą, bet ir apkaltino savo oponentą respublikoną melavimu, įvardijo jo kampanijos retoriką kaip įžeidžiančią Amerikos visuomenę.

Šios atakos tikslas buvo patekti į dienos aktualijas – į gausybę kabelinių televizijų žinių santraukų, televizijos reklamų, vaizdo pranešimų spaudai, sensacijų, jau nekalbant apie ne tokius madingus straipsnius laikraščiuose ar reportažus vakaro žiniose. Pasauliui siekta parodyti, ką B. Obama daro, ir kodėl reikia į tai kreipti dėmesį.

Vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriuo susiduria J. McCainas ir B. Obama per paskutines kampanijų savaites, yra siekis surasti kiek galima daugiau komunikacijos kanalų, pakreipti žiniasklaidą sau naudinga linkme, varžytis dėl sau palankių naujienų, kurias rinkėjai seka ir sprendžia, kaip balsuoti. Pasiekta tokia stadija, kad kandidatai nežino, kokios pastangos veikia, tiesiog stebi, į ką rinkėjai kreipia dėmesį ir kuo tiki.

Matthew Dowdas, kuris buvo pagrindinis George’o W. Busho perrinkimo kampanijos 2004 metais strategas, sako, kad naujų įtakos būdų ieškojimas ir faktas, kad tiek daug patikimų naujienų agentūrų yra puolamos, rodo, kad standartinių žaidimo taisyklių nebelieka.

M. Dowdas patarė J. McCainui ir B. Obamai, užuot švaisčius pinigus televizijos reklamoms, geriau ruoštis artėjantiems debatams. Dėl to, kad konkuruojančios kampanijos nuolat kaltina viena kitą melu, kai J. McCainas stengiasi diskredituoti naujienų agentūras, rinkėjai nebežino, kuo tikėti. „Jie vis labiau nepasitiki kampanijų turgumi“, – sako M. Dowdas.

Ankstesnė formulė buvo skaidri ir nusistovėjusi. Rinkėjai apie kandidatus sužinodavo per kampanijų reklamas vakarais per žinias, iš to, ką perskaitydavo nacionaliniuose laikraščiuose (pvz., „The New York Times“ ir „The Washington Post“) ir ypač pirmuosiuose vietinių laikraščių puslapiuose.

Atsiradus tiek daug informacijos šaltinių, senoji formulė, nors ir ne visai žuvusi, nebedominuoja perduodant informaciją ir formuojant nuomonę.

Apibendrindamas M. Dowdas pabrėžė, kad dabar rinkėjai susiformuoja nuomonę iš to, ką pamato savo akimis ir gali įvertinti, todėl debatai kovoje bus labai svarbūs.

Pagal 2008 m. rugsėjo 16 d. „International Herald Tribune“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.