Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ekonominė krizė Latvijoje: liūdni skaičiai ir žmonės (3)

Aušra Radzevičiūtė
2008 09 19

Milžiniškos problemos JAV finansų sektoriuje sukėlė tikrą „domino efektą“ ir kitų šalių rinkose. Tačiau ir be nerimą keliančių naujienų iš už Atlanto prie Baltijos liūdnos žinios į eterį transliuojamos jau senokai. Kaip pažymėjo laikraštis „The Economist“, Rytų Europos ekonomikos pamažu atsisveikina su ekonomine pasaka, o Latvijoje ir Estijoje atsitiko tai, ko galbūt ir reikėjo tikėtis: sprogo ekonomikos muilo burbulas.

„Eurostat“ ir Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, rugpjūčio mėnesį infliacija šioje šalyje, nors pagaliau ir sumažėjo 0,9 proc., vis dėlto siekė 15,6 proc., o tai – didžiausias rodiklis visoje ES. Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius įsitikinęs, kad infliacijos pikas jau praeityje, bet tikėtis greito jos mažėjimo neįmanoma dėl vis brangstančių energetinių resursų ir artėjančios žiemos (Rygoje jau pradėtas šildymo sezonas).

Liepos mėnesį, palyginti su 2006 m. atitinkamu laikotarpiu, pramonės produkcijos gamybos apimtis Latvijoje sumažėjo 6,9 proc., o tai ir vėl – bene didžiausias kritimas visoje Europos Sąjungoje. Krinta ir vartojimo rodikliai: per 8 mėnesius ne tik parduota 34,9 proc. mažiau naujų automobilių, bet ir akivaizdžiai mažiau įprastų vartojimo prekių – pradedant baldais, buitine technika ir baigiant maisto produktais. Liepos mėnesio duomenimis, mažmeninės prekybos apimties kritimas, palyginti su 2007 m. atitinkamu laikotarpiu, sudarė 8,5 procento.

Per pusmetį Latvijos BVP augo 1,6 proc., o antrojo ketvirčio rodiklis – 0,1 procento. Latvijos banko teigimu, BVP šalyje nekrinta tik dėl prekių ir paslaugų eksporto (augimas 2,5 proc.), tačiau daugelis rodiklių liudija, kad trečiajame ketvirtyje Latvijos BVP bus minusinis.

Laikraštis „Diena“, remdamasis „DnB Nord Latvijas barometrs“, rašo, kad liepą net 64 proc. šalies gyventojų buvo įsitikinę, jog ekonominė situacija labai bloga arba greičiau bloga. Ir tik 3 proc. respondentų mano, kad viskas gerai. Ekonominė krizė smogė net tokiai sričiai kaip azartiniai žaidimai: Latvijoje imta uždarinėti žaidimų salonus. Šalies premjeras Ivaras Godmanis bent čia įžvelgia pozityvumą ir mano, kad ekonomika padarė tai, ko nesugebėjo padaryti politika ir moralė…

Nerimas apima ir kaimyninės šalies tranzito sektorių, kuris, kaip žinia, į bendrą valstybės katilą atnešdavo nemenką dalį. Rugsėjo pradžioje Latvijos tranzito ir logistikos asociacijos vadovas Janis Jurkanis viešai apgailestavo, kad tranzito sektorius netrukus gali patirti „negatyvią įtaką“ dėl to, kad oficialioji Ryga taip demonstratyviai palaikė Gruziją per karinį konfliktą su Rusija. Didžiųjų Latvijos kompanijų, verslo ryšiais susijusių su Rusijos krovinių gabenimu, vadovai neslepia nuogąstavimų, kad rusai bet kada ir nežinia kokiu būdu gali atsukti nugarą. „Liepajas naftas tranzits“ valdybos pirmininkas Viktoras Jansonas teigia, kad jo kompanija visiškai priklauso nuo Rusijos pozicijos, kurios, beje, neįmanoma nuspėti: norės – dirbs, nenorės – nedirbs su Latvija…

Didžiulė infliacija ir su tuo susijusios problemos Latvijoje netruko materializuotis: šalies profsąjungos atkakliai reikalauja, kad vyriausybė biudžetininkams kompensuotų atlyginimų praradimus, o ne kalbėtų apie galimybę taupymo tikslais darbo užmokestį įšaldyti.  Finansų ministerija paskaičiavo, kad norint atlyginimus didinti 17 proc., kaip reikalauja profsąjungos, iš biudžeto reikėtų 174 mln. latų (835,2 mln. litų), o tokių pinigų valstybė tiesiog neturi. Negana to, jei būtų padidintas kitų metų biudžeto deficitas, tai galutinai pražudytų šalies ekonomiką. Latvijos premjeras I. Godmanis tikina, kad valstybė gali išleisti tik tiek lėšų, kiek gauna, tačiau profsąjungos nerimsta. Rugsėjo 26 d. medikai ir socialiniai darbuotojai planuoja įspėjamąjį piketą, o spalio 30–31 d. – visuotinį streiką.

Latvijos banko vadovas I. Rimševičius televizijos laidoje „Kas notiek Latvija?“ pareiškė, kad šalyje viskas, ką galima buvo išleisti, jau išleista. „Mes stovime ant bedugnės krašto, bet su idiotišku atkaklumu tęsiame kalbas, kad viskas gerai. Būtų neblogai pradėti taupyti.“

Bet tauta taupyti savo sąskaita nenori ir siūlo pirmiausia susiveržti diržus valdžiai. To pačio „Eurostat“ duomenimis, Latvija užima antrą vietą ES (po Kipro) pagal išlaidas biurokratiniam aparatui išlaikyti. 2009 m. valstybės biudžeto įstatymo projekte biurokratams numatyta net 900 mln. latų. Matyt, suprasdamas, kad valdininkams taip pat atėjo metas įvertinti ekonominės krizės padarinius, Ministrų kabinetas siūlo reorganizuoti vyriausybę, apsvarstyti galimybę atsisakyti ministerijose sekretoriatų ypatingiems pavedimams ir sujungti Aplinkos bei Regioninės plėtros ministerijas.

Vienaip ar kitaip, ir valstybei, ir atskiriems piliečiams Latvijoje taupyti teks.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras