Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  A. Lukašenka bando meilintis Vakarams? (1)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 09 21

Šiandieninėje Europoje satelitinis Baltarusijos statusas Rusijos atžvilgiu jau yra tarsi politinė konstanta. Prieš keturiolika metų kaimyninės Lietuvai valstybės diktatoriumi tapęs buvęs kolūkio pirmininkas Aleksandras Lukašenka visuomet deklaravo savo ypatingą prielankumą Maskvai, kuris buvo nulemtas ir galimų nostalgiškų simpatijų buvusiai Sovietų Sąjungai, ir akivaizdžios Baltarusijos ekonomikos priklausomybės nuo Rusijos. Buvo netgi planų kurti bendrą valstybę, o A. Lukašenka pasvaičiodavo apie savo ateitį jungtinės šalies premjero poste.

Tačiau Rusijai pasukus analogišku, tačiau kiek subtilesniu autoritarizmo keliu, bendros valstybės idėja buvo sėkmingai palaidota ir Vladimiro Putino administracija ne kartą parodė, kokia tvirta virve ji laiko Minską. Auklėjamas A. Lukašenka, žinoma, būdavo visada ekonominėmis priemonėmis. Tik, be abejo, ne už tai, kad savo šalyje su opozicija ir visais jam nepatinkančiais tvarkosi kaip panorėjęs ir kaitalioja Baltarusijos konstituciją pagal savo užgaidas.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad tiek metų išsilaikęs valdžioje, atrėmęs visus Vakarų priekaištus dėl autoritarinio valdymo ir šiaip ne taip išspręsdamas konfliktus su Kremliumi A. Lukašenka išmoko ir pats atlikti tam tikrus politinius manevrus.

Jei pažvelgtume į visą jo valdymo laikotarpį, pastebėtume dėsningą bangavimą tarp neišsenkamos „meilės“ Maskvai ir laikinų flirtų su demokratiškąja Vakarų Europa. Prisiminkime, kad kadaise Baltarusijos lyderis buvo pakviestas ir mielai atvyko į garsųjį Vilniaus „dešimtuko“ susitikimą, kuriame buvo kalbamasi apie NATO plėtrą į Rytus.

Pastaruoju metu to savotiško atsigręžimo į Vakarus tendencija vėl ryškėja. Per praėjusius metus Baltarusijoje buvo ženkliai pagerinta investicinė aplinka, supaprastinant daugelį biurokratinių procedūrų. A. Lukašenka, Baltarusijos opozicijos lyderį Aleksandrą Kozuliną laikęs už grotų net per jo žmonos laidotuves, vėliau „kilniaširdiškai“ paleido jį laisvę ir pastarasis dabar gali ramiai važinėti po Europą ir nevaržomas kritikuoti Minsko režimą. Be to, dar neseniai Minskas viešai skelbė, kad štai tuoj tuoj oficialiai pripažins Abchaziją ir Pietų Osetiją, tačiau šiose pataikavimo Maskvai lenktynėse jį jau aplenkė... Nikaragva. Matydamas savo šalies ekonomines realijas A. Lukašenka, ko gero, supranta, kad plėtra įmanoma tik pasitelkus vakarietiškas investicijas, nes Rusija jau seniai nustojo tiekti dujas ir naftą beveik veltui. Tačiau politinis Baltarusijos diktatoriaus bagažas leidžia jam tik pasvajoti apie lygiateisį dialogą su, pavyzdžiui, Europos Sąjunga, ir todėl telieka džiaugtis „smagia“ Irano prezidento ir Venesuelos diktatoriaus kompanija.

Tačiau naivu būtų galvoti, kad visas lengvas A. Lukašenkos „flirtas“ su Vakarais yra nuoširdus jo bandymas nors kiek reformuoti šalį, nes savo valdžios, kurios jis yra tiesiog apsėstas, tęstinumo garantus šis veikėjas gali gauti tik iš Kremliaus. Ir jei sugretinsime Baltarusijos pasisukimus link Vakarų ir jos santykių su Rusija dinamiką, pamatysime, kad tie atsigręžimai į Europą visuomet įvykdavo tada, kai A. Lukašenka pristigdavo Kremliaus dėmesio arba jam reikėdavo kokių nors ekonominių lengvatų. Ir dažniausiai Maskva, pasižyminti pernelyg emocionalia pirmąja reakcija į įvykius (tą parodė ir nesenas konfliktas su Gruzija), susierzinusi dėl tokio savo vasalo muistymosi, „numeta“ jam ką nors gero, o A. Lukašenka, savo ruožtu, pamiršta Vakarus dar vienam politiniam ciklui ir toliau sėkmingai rengia rinkimų farsus, vaiko opozicijos demonstracijas, kiša jos lyderius į kalėjimus ir t. t.

Turint omenyje, kad dabartinei Rusijai tokia Baltarusija, kokia ji yra dabar, taip pat reikalinga kaip tam tikras forpostas, Minsko ir Maskvos santykiams apibūdinti puikiai tinka patarlė: „Ir vilkas sotus, ir avis sveika.“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras