









|
|
|
|
J. Lužkovas vėl ragina revizuoti Draugystės sutartį su Ukraina (1)
2008 09 22

Jurijus Lužkovas, kaip praneša naujienų agentūra Interfaks, siekia, kad būtų peržiūrėti Rusijos ir Ukrainos sudarytos Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutarties principai. Mano aktyvi pozicija tokia, kad reikia baigti šią sutartį ir pradėti derybas dėl naujos sutarties, kuri atitiktų abiejų valstybių interesus, pareiškė Maskvos meras TVCI kanalo tiesioginėje laidoje Atsigręžę į miestą.
J. Lužkovas pabrėžė, kad esama sutartis iš esmės pažeidžia Rusijos interesus. Anaiptol, negalime palikti Sevastopolio nei 2017-aisiais, nei 3017-aisiais metais. Šito niekada nebebus. Netekę Sevastopolio, netektume Kaukazo. Gal ir griežtai sakau, bet labai teisingai, tęsė Maskvos meras.
Pasak J. Lužkovo, šiuo metu Ukraina stengiasi revizuoti istoriją. Kadaise Bogdanas Chmelnickis kreipėsi į Aleksejų Michailovičių prašydamas sąjungos ir ieškodamas Rusijos užtarimo. Dabartinė valdžia tai pamiršo, sakė Maskvos meras.
Susirūpinę ir Rusijos diplomatai. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija priminė, kad nedraugiška Ukrainos valdžios politika akivaizdžiai buvo matyti per konfliktą, susijusį su Pietų Osetija, ir reziumavo: Gruzijos kariuomenei sunkiuosius ginklus tiekęs Kijevas užsispyręs tyli, nenorėdamas prisipažinti, kad Ukrainai tenka dalinė atsakomybė dėl pralieto kraujo.
Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį 1997 metais pasirašė tuometiniai Rusijos ir Ukrainos lyderiai Borisas Jelcinas ir Leonidas Kučma. Sutartis buvo ratifikuota 1999 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. balandį būtų automatiškai pratęsta dar 10 metų, jei prieš 6 mėnesius (ne vėliau kaip 2008 m. spalio 1 d.) nė viena sutarties šalių nepareikštų noro nutraukti esamą sutartį.
Pagal 2008 m. rugsėjo 17 d. NEWSru.comparengė Geopolitinių studijų centras. |
|
|
(Skaityti komentarus: 1) |
|
|
Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus. |
|
|
|
|


Iššūkių aplinkai geopolitika (1250) 2017 03 08

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose (299) 2017 03 01

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (341) 2017 02 22

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija (649) 2017 02 15

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (167) 2017 02 08

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas. |
|