Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Condoleezza Rice ketvirtadienį pažėrė kol kas aštriausios kritikos Rusijai, apkaltino Maskvą „autoritarizmu šalies viduje“, „paranojiška agresija užsienyje“ ir pavadino „judančia vienos krypties keliu į tarptautinę izoliaciją“.

Jos komentarai rodo, kad Jungtinės Valstijos dėl praėjusį mėnesį vykusio Rusijos ir Gruzijos karo siekia performuoti politiką Rusijos atžvilgiu, ir žymi prasčiausią Vašingtono ir Maskvos santykių padėtį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo prieš 17 metų.

„Rusijos tarptautinė padėtis yra blogesnė negu bet kada nuo 1991 metų“, – pabrėžė ji kalboje transatlantinei politikos studijų organizacijai „German Marshall Fund“ Vašingtone. Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė taip pat paminėjo šalies „asmeninių laisvių ribojimą“, „savavališką priverstinį teisės vykdymą ir traktavimą“ ir „įsišaknijusią korupciją“. Be to, kaip pažymėjo C. Rice, matyti tas „paranojinis, agresyvus entuziazmo impulsas“, kuris Rusijos istorijoje pasireikšdavo ir anksčiau. Tokius impulsus Rusija demonstruodavo į demokratinius pokyčius kaimyninėse šalyse reaguodama kaip į grėsmes jos pačios saugumui.

C. Rice taip pat užsiminė apie suirutę Rusijos finansų rinkose dėl Gruzijos konflikto ir tvirtino, kad „lyderiai kenkia savo šalies ekonomikai“, o strateginis Jungtinių Valstijų tikslas yra „paaiškinti Rusijos lyderiams, kad jų pasirinkimas veda Rusiją į izoliaciją“.

Jungtinių Valstijų pareigūnai teigia, kad jie siekia suvienyti savo ir Europos pastangas dėl paramos Gruzijai, pasmerkti Rusijos elgesį, tačiau nori bendradarbiauti su Maskva dėl klausimų, kurie yra aukščiau abipusių interesų.

Vis dėlto Jungtinių Valstijų pastangos yra komplikuotos dėl Europoje tvyrančios įtampos, kalbant apie Ukrainos ir Gruzijos narystės NATO klausimą, ypač turint galvoje praėjusio mėnesio įvykius ir Europos Sąjungos nevieningą požiūrį į Rusiją ir visiškai skirtingas šalių narių valstybės politikas dėl Maskvos, kaip energijos tiekėjos, vaidmens.

Vakar Tarptautinis strateginių studijų institutas, Jungtinės Karalystės mokslinis institutas, pabrėžė, kad Gruzija įvesdama karius į Pietų Osetiją pakenkė savo siekiui tapti NATO nare ir taip sudarė sunkumų savo pagrindiniam strateginiam partneriui – Jungtinėms Valstijoms, kurios patarė šio žingsnio nežengti.

Jungtinės Valstijos taip pat siekia Rusijos pagalbos Irano branduolinės programos klausimu. C. Rice kitą savaitę planuoja susitikti su savo kolega Rusijoje Sergejumi Lavrovu.

Pagal 2008 m. rugsėjo 19 d. „The Financial Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.