Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar Vakarai sutiks su „teisėta“ dalies Gruzijos okupacija? (14)

Vytautas Rubavičius
2008 09 26

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos turi susitaikyti su Rusijos įtvirtinta nauja tikrove – visiems stebint karine jėga buvo atplėšta dalis Gruzijos teritorijos. Rusija parodė, jog ji leidžia sau nesilaikyti tarptautinės politikos „žaidimo taisyklių“. Nuo šiol su Rusija teks bendrauti kitaip – suvokiant, jog ji savo įgeidžius bet kada gali primesti kitoms šalims, nepaisant jokių išankstinių susitarimų. Keičiasi tarptautinių santykių pobūdis – sąmoningai skatinamas geopolitinis nestabilumas, kurstomas įtarumas ir nepasitikėjimas.

Svarstant, ką Rusija laimėjo susipriešindama su ES ir JAV, reiškiamos įvairios nuomonės, nelygu, kaip suvokiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai Rusijos politiniai tikslai. Dauguma politikos analitikų laikosi nuomonės, jog ilgalaikėje perspektyvoje Rusija patirs daugiau nuostolių, kurių neatsvers dabartiniai laimėjimai. Tačiau galima manyti ir kiek kitaip. Kadangi dabarties pasaulyje įsivyrauja globalinio nestabilumo būsena ir daugėja konfliktų, tai ilgalaikės prognozės lyg ir netenka didelės reikšmės. Svarbiausia – konkrečių politinių bei karinių operacijų rezultatai, kurie patys keičia ir tarptautinės politikos aplinką. Toks mąstymas būdingas specialiųjų tarnybų paruoštiems politikams – jie vidaus ir užsienio politikoje ruošia ir vykdo specialias tikslines operacijas. Suprantama, tokie politikai pasaulį skirsto į savus ir priešus.

Rusijos politikai pastaruoju metu vis labiau būdingas specialiųjų operacijų pobūdis, panaudojant karinę jėgą ar grasinant ją panaudoti. Tačiau nederėtų pamiršti aplinkybių, kurios pakeitė Rusiją ir padėjo Vladimirui Putinui tapti šalies prezidentu.  Tos aplinkybės nužymėjo būsimos Rusijos politikos gaires. Daugelis jau užmiršo gyvenamųjų namų sprogdinimus, kurie sukrėtė Rusiją 1999-ų metų rugsėjo mėnesį. Taip ir neatsakyta į klausimą, kas užsakė šiuos teroro veiksmus ir kas juos finansavo. Tačiau aišku, kas laimėjo – specialiosios tarnybos paėmė politinę valdžią, o tų tarnybų atstovai tapo ir didžiausių korporacijų valdytojais. Sprogdinimai buvo susieti su taip ir nenustatytais čečėnais, tad netrukus prasidėjo nepaprastai žiaurus antrasis Čečėnijos karas, o V. Putinas ėmėsi atstatinėti Rusijos valstybę. Čečėnijos karas įtvirtino karinį operacinį aukštųjų politikų mąstymą, o per to karo mėsmalę, kuri trynė į dulkes visas kariavimo taisykles, perėjo daug kariškių. Karas Čečėnijoje nušvietė naujos Rusijos kūrimo gaires. Dera prisimint tragišką daugelio bandžiusių tirti gyvenamųjų namų sprogdinimus likimą – žymiausieji Sergejus Jušenkovas, Jurijus Ščekočichinas, Aleksandras Litvinenka, Ana Politkovskaja buvo nužudyti.

Vakarų politikams didžiausia vertybė yra stabilumas, todėl visokius konfliktus stengiamasi maldyti diplomatijos priemonėmis. Rusijos politikai suvokė svarbų dalyką – toks Vakarų šalių politikų nusiteikimas teikia daug galimybių agresyviai, nestabilumo židinius kurstančiai politikai jau vien dėl to, kad Vakarai nėra pasirengę deramai atsakyti į tokios politikos keliamus iššūkius. Galima sakyti ir taip – ilgalaikė strategija susiejama su karinės ir ekonominės galios stiprinimu, o politinės operacijos vykdomos stengiantis išnaudoti netikėtumo atveriamą chaotiškų galimybių lauką. Vieni netikėtose ar chaotiškose situacijose elgiasi kaip žuvys vandeny, o kitiems tokios aplinkybės nepakenčiamos.

Lyginant Rusijos ir NATO karinės vadovybės operatyvumo pobūdį, tenka pripažinti, jog NATO neišvengiamai vėluos. Kodėl? Rusijos prezidentas yra ir vyriausiasis karinių pajėgų vadas, tad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jo politinis sprendimas yra sykiu karinis įsakymas, o NATO veiksmams reikalingas politinis valstybių vadovų sprendimas, kuris galimas priimti tik susirinkus ir priėjus vieningą nuomonę. O juk žinome, kad požiūriai į Rusijos veiksmus gana dažnai išsiskiria. Tad galimi ginčai ir dėl karinių Rusijos veiksmų prieš kurią nors NATO narę – provokacija, kuriai nereikėtų pasiduoti, vietinės reikšmės trumpalaikis karinis ekscesas, dar ne agresija. Tad agresyvesnei, taisykles laužyti pratusiai ir politinėje demagogijoje įgudusiai šaliai veikti konfliktų zonose lengviau, nei už pasaulio reikalus jaučiantiems atsakomybę Vakarų politikams.

Pietų Osetijoje ir Abchazijoje statomos Rusijos karinės bazės. Spalio viduryje numatyta surengti tarptautinė konferencija, kurioje būtų svarstoma,  kuo laikyti šias nuo Gruzijos atplėštas teritorijas ir kaip galima būtų spręsti Gruzijos teritorinio vientisumo problemą. Tačiau jau dabar aišku, jog jokiose artimiausiu metu vyksiančiose konferencijose Rusija neatšauks savo sprendimo pripažinti Pietų Osetiją ir Abchaziją „savarankiškomis valstybėmis“, juolab nestabdys karinių bazių įrenginėjimo darbų. Beje, Rusija savo karines bazes iš Gruzijos tarsi perkėlė į joms palankesnę aplinką, aiškiai sakydama, jog iš šio regiono nesitrauks. Tad konferencija geriausiu atveju padės įtvirtinti aiškesnes konfliktuojančių šalių pozicijas, tačiau neatmestina galimybė, jog Rusija visokiais būdais stengsis kai kurias ES šalis ar ES vadovus įpainioti į dvišalius santykius su tų „savarankiškų valstybių“ vadovais.

Rusijos kariniai veiksmai Gruzijos teritorijoje paskatino kai kurias ES nares, ypač Baltijos šalis, susirūpinti savo saugumu. Dabar jau galima be užuolankų bei diplomatinių nutylėjimų klausti, ar NATO pasirengusi veiksmingai atsakyti į galimas karines Rusijos provokacijas? Šiuo atžvilgiu pirmaeilis Lietuvos uždavinys yra kurti savą sulaikymo strategiją ir vykdyti įsipareigojimus krašto apsaugos reikmėms skirti 2 procentus biudžeto lėšų. Derėtų atsižvelgti ir į tai, kad kitąmet Rusija savo karinį biudžetą didina ketvirtadaliu. Į klausimą, ar mes turime lėšų, galėtume atsakyti taip: lėšų tikrai atsirastų, jei politinis elitas su politinio verslo žymūnais bei aukštoji valdininkija kiek apmaldytų savo godumą ir nors kuriam laikui sumažintų Lietuvos išvogimo apimtį. Tačiau tam reikalinga neeilinė ir jau „Dujotekanos“ nevaldoma visų parlamentinių partijų  sutelktinė politinė valia.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 14)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras