Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos musulmonai: problemos ir perspektyvos

Aras Lukšas
2006 12 05

www.russiaprofile.org/culture/2006/5/15/3699.wbpNeseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per televiziją atsakinėjo į specialiai atrinktų „liaudies atstovų“ klausimus. Vienas iš tokių atstovų pasidomėjo, kokiomis istorinėmis asmenybėmis labiausiai žavisi Kremliaus šeimininkas. Pasirodo, tai „Piotras Stolypinas, Petras I, Jekaterina II ir daugelis kitų...“ Toks V. Putino dievukų rinkinys, ko gero, reikalauja atskiros analizės, tačiau mums dabar svarbiau tai, kad beveik prieš šimtmetį būtent P. Stolypinas pareiškė, jog islamas kelia „itin didelę“ grėsmę Rusijos valstybės saugumui, o „musulmonų klausimo Rusijoje negalima laikyti negrėsmingu“.

Rusijos nacistai, 2004 m. vasarį Sankt Peterburge užpuolę legaliai ten gyvenusio tadžikų imigranto Jusufo Sultonovo šeimą, gal ir nieko nežinojo apie P. Stolypino islamo fobiją, tačiau jie be abejo nepamiršo savo prezidento raginimo „žudyti (teroristus islamistus) išvietėse!“. Nepamiršo šio prezidento kriminalinio žargono ir Rusijos teismas, įžvelgęs pačiame užpuolime ir J. Sultonovo dukters nužudyme viso labo „chuliganizmą“.  Šiaip ar taip, nužudyta devynmetė tadžikė mergaitė tapo vienu iš niūriausių V. Putino Rusijos simbolių. 

Ar visa tai, kas pasakyta, reiškia, jog šiandieninė Rusija pranašo Mohameto pasekėjams tėra pragaras žemėje? Be abejo, ne. Juk islamo fobija tėra viena iš Rusijos visuomenėje dominuojančių ksenofobijos atmainų. O pastarąją skatina imperinio revanšo nuotaikos, kurias kursto šalies valdžia. Svarbiausias V. Putino uždavinys – atgauti Rusijos, kaip didžiosios valstybės statusą, prarastą po „šaltojo karo“. O tam tinka visos priemonės: kad ir Rusijos ketinimas įstoti į „Islamo konferencijos“ organizaciją. Ir visiškai nesvarbu, kad šiai organizacijai pirmininkauja Saudo Arabija – pagrindinė, (kaip tvirtina V. Putiną remianti Rusijos žiniasklaida) vahabizmo rėmėja. O vahabizmas šiandieninėje Rusijoje – neabejotinas keiksmažodis. Šiandien net Rusijos mulos, mėgindami spręsti savo vidinius nesutarimus, kaltina vieni kitus vahabizmu. 

Tarp pačių Rusijos musulmonų vienybės, atrodo, nėra net ir konfesinių struktūrų lygmenyje. Tokią padėtį gerai iliustruoja padėtis Baškirijoje. Ten įregistruota Centrinė Rusijos ir europinių NVS šalių musulmonų dvasinė valdyba (vyriausiasis muftijus T. Tadžutinas), Baškirijos Respublikos musulmonų Dvasinė valdyba (muftijus N. Nigmatulinas), kuri vadovauja 300 iš 419 respublikoje įregistruotų musulmonų religinių organizacijų. Dar viena Baškirijos Respublikos musulmonų dvasinė valdyba įsikūrusi Salavato mieste. Jai vadovauja muftijus Z. Chairulinas. Federaliniu lygiu su nomenklatūriniu muftijumi Talgatu Tatdžutinu konkuruoja Rusijos muftijų tarybos pirmininkas ir Rusijos europinės dalies musulmonų dvasinės valdybos pirmininkas Ravilis Gaindutinas. Šie dvasiniai lyderiai varžosi ne tik dėl artumo Kremliui, bet ir dėl to, kuris iš jų labiau antiamerikietiškas. T. Tadžutinas kadaise net mėgino skelbti Amerikai džihadą. 

Visa tai negali nepatikti V. Putinui, kuris, siekdamas aukščiau minėto svarbiausio savo tikslo, pasirengęs draugauti (ir draugauja!) su Amerika prieš Europą, su Europa prieš Ameriką ir su islamo pasauliu – prieš visą judėjų ir krikščionių civilizaciją. O pačioje Rusijoje, nepaisant prie V. Putino išaugusio stačiatikių bažnyčios Maskvos patriarchato vaidmens, Kremlius pasirengęs ieškoti ir kitų sąjungininkų atkuriant Imperiją. Atrodo, kad tokiu sąjungininku tampa Geidaras Džemalis, Rusijos Islamo komiteto pirmininkas ir žinomo „eurazininko“ Aleksandro Dugino alter ego.  Pridursime, kad Maskva, jei ne de jure, tai de facto šiandien gana nuosekliai vykdo A. Dugino geopolitinę programą. 

Rusijos „stačiatikių visuomenė“ (tokia pat antivakarietiška kaip ir A. Duginas su G. Džemaliu) dabar garsiai aptarinėja (ir, žinoma, smerkia) vadinamąjį „Rusijos islamo“ projektą, kuriame neva dalyvauja tokios žinomos Rusijos personos kaip Sergejus Kirijenka, Maksimas Ševčenka ir kai kurie kiti smulkesnio masto veikėjai. Kalbama, kad tai tikrų tikriausias sąmokslas, kuriuo siekiama slapta islamizuoti Rusijos politikos elitą. Gali būti, kad tai tik karščiuojančios Rusijos „stačiatikių sąmonės“ kliedesiai. Čia nuolat vaidenasi tai „žydų ir masonų“, tai „rusų ir musulmonų“, tai kitokie sąmokslai. 

Antra vertus, kodėl gi ne? V. Putino valdomoje ir specialiųjų tarnybų kontroliuojamoje Rusijoje viskas įmanoma. Juk iš kai kurių Rusijos musulmonų mulų lūpų jau pasigirdo raginimai pašalinti iš Rusijos herbo krikščionišką simboliką ir įvesti šioje šalyje viceprezidento pareigas, į kurias būtų skiriamas tik musulmonas. 

Pagaliau visiškai nesvarbu, ar pagrindinė Kremliaus ideologija bus stačiatikybė, ar islamas, nesvarbu, ar Rusija vadinsis Imperija, ar Eurazija – jos antivakarietiškas (arba, pasak A. Dugino, antiatlantinis) jos geopolitikos pobūdis nepasikeis. Beje, A. Dugino interneto svetainėse ne taip seniai buvo galima sužinoti, jog Lietuvoje „tarptautiniam Eurazijos judėjimui“ atstovauja Lietuvos vyriausiasis muftijus R. Krinickis. Prieš kurį laiką nuorodos į Lietuvos vyriausiąjį muftijų iš ten dingo, tačiau vargu ar kur nors dingo pastangos naudoti Maskvos interesams Lietuvos musulmonus (kaip ir kitas religines bei etnines grupes). Tačiau tai jau šiek tiek kita tema.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (104)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras