Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pietų Amerikos vienybės idėja (1)

Aurimas Dunauskas
2008 09 30

Pietų Amerikos Tautų Sąjunga (UNASUR) - taip vadinasi nauja, šių metų gegužės 23 d. Pietų Amerikos šalių įkurta sąjunga, padėjusi pamatus glaudesniam ekonominiam ir politiniam šio kontinento valstybių bendradarbiavimui. Šis ambicingas politinis projektas apžvalgininkų netrukus buvo imtas lyginti su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tokio pobūdžio sugretinimų nesikrato ir UNASUR įkūrėjai, patys patvirtinę, kad jų politinis darinys remiasi ES pavyzdžiu. Kaip ir šioji, UNASUR užsibrėžė įgyvendinti visas dvylika valstybių vienijantį ekonominės raidos modelį. Bendras parlamentas, valiuta, pilietybė ir kiekvienos šalies pirmininkavimas sąjungai rotacijos principu po šešis mėnesius taip pat pabrėžia aukštus, į ES standartus orientuotus Pietų Amerikos valstybių siekius.

Šiuo metu UNASUR steigimo sutartį yra pasirašiusios dvylika Pietų Amerikos valstybių: Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Ekvadoras, Gajana, Paragvajus, Peru, Surinamas, Urugvajus ir Venesuela. Demografiniai ir ekonominiai UNASUR šalių duomenys iš tiesų leidžia naują šio pasaulio regiono valstybių darinį gretinti su Europos Sąjunga ar JAV: 390 milijonų gyventojų, didesnis kaip 5 proc. kasmetinis ekonomikos augimas ir bendras vidaus produktas - beveik 4 trilijonai JAV dolerių. Vis dėlto, nevengdamos įspūdingų statistinių duomenų demonstravimo ir nesikratydamos palyginimų su ES, Pietų Amerikos valstybės didesnę svarbą teikia ne ekonominiams rodikliams, o politiniam naujos organizacijos svoriui tarptautiniame lygmenyje. Tai patvirtina ir Brazilijos, vienos iš pagrindinių sąjungos šalininkių, prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos žodžiai, kad Pietų Amerika dėl UNASUR sutarties tampa pasaulinio masto veikėja.

Ideologinį sąjungos klodą išryškina dar 2004 m. gruodžio mėnesį pasirašyta Kusko deklaracija, kuri tapo pirmuoju UNASUR sutarties etapu. Nors Pietų Amerikos vadovai tuo metu dar tik ieškojo tinkamų juridinių rėmų būsimai sąjungai, jau tada kai kurių šalių vadovų pareiškimai leido susidaryti įspūdį apie būsimosios organizacijos ambicijas. Oficialiai apibrėžti būsimosios sąjungos tikslai apėmė ekonominės plėtros ir socialinio teisingumo užtikrinimą. Tačiau ryškiausias siekis buvo taikliai reziumuotas tuometinio Peru prezidento Alejandro Toledo pasisakymas, kuris pabrėžė, kad dėl Kusko deklaracijos buvo įgyvendinta svarbios istorinės asmenybės, kovotojo Simono Bolivaro svajonė suvienyti visas Pietų Amerikos šalis. Nors A. Toledo aiškiai nepasakė, prieš ką už kontinento valstybių laisvę kovotų S. Bolivaras šiuo metu, bendras Pietų Amerikoje priešas ar bent jau varžovas yra Jungtinės Amerikos Valstijos.

Ko gero, UNASUR nebūtų tokia populiari, jei ne siekis išsivaduoti iš JAV dominavimo. Kyla įspūdis, kad kai kurios Pietų Amerikos valstybės įstojo į UNASUR tik turėdamos tikslą nurungti JAV įtaką. Tarp tokių valstybių ir Venesuela, kuri ryšium su UNASUR įkūrimu pareiškė JAV esant priešu numeris vienas. Tokią radikalią poziciją iš dalies palaiko ar bent jau jai garsiai neprieštarauja Brazilija. Ji, būdama viena iš pagrindinių UNASUR raidos variklių, nenori praleisti istorinės progos išplėsti savo politinę ir ekonominę įtaką kitose Pietų Amerikos šalyse. Neatsitiktinai abi valstybės aktyviai palaikė vis dėlto nevainikuotą sėkme bendrų UNASUR karinių pajėgų idėją.

Nesutarimai tarp Pietų Amerikos valstybių kyla ne tik dėl nevieningos laikysenos JAV atžvilgiu. Vos įkūrus UNASUR, pirmasis pirmininkavimo organizacijai etapas buvo patikėtas Kolumbijos prezidentui Alvaro Uribe‘i. Tačiau ir be to ne itin gerus santykius su kaimyninėmis Venesuela ir Ekvadoru visiškai suardė Kolumbijos karinių pajėgų įsiveržimas į pastarojo teritoriją. Nors išpuolis buvo nukreiptas prieš FARC sukilėlius, kariniai veiksmai suverenioje kaimyninėje valstybėje sukėlė nemažai triukšmo ne tik Pietų Amerikoje, bet ir pasaulinės politikos arenoje. Tuo metu pakibusi naujo karo grėsmė žemyne lyg ir išsisklaidė, tačiau tokie precedento neturintys Kolumbijos veiksmai paaštrino įtemptus valstybių santykius ir taip vienoje iš neramiausių zonų Pietų Amerikos žemyne. Be to, tokio pobūdžio konfliktai tampa sunkiu išbandymu tolesniam UNASUR veiksmingumui.

Kita vertus, vos pilietiniu karu nevirtęs Bolivijos vyriausybės konfliktas su norinčiomis nuo šalies atsiskirti turtingomis gamtinių išteklių provincijomis parodė, kad UNASUR gali veiksmingai laikytis vieningos pozicijos gindama savo narius. Pareikšdamos vieningą palaikymą Bolivijos prezidentui Evo Moralesui, kuris nepabūgo apkaltinti Jungtines Amerikos Valstijas nepaklusniųjų provincijų rėmimu, UNASUR šalys paneigė dar neseniai skeptikų prikišamą Pietų Amerikos valstybių susiskaldymą JAV atžvilgiu. Po šio drąsaus žingsnio UNASUR pelnytai sulaukė tarptautinių apžvalgininkų komentarų, tvirtinančių, kad „Pietų Amerika pati ėmėsi tvarkytis savo namuose“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras