Rusija toliau „demonstruoja savo raumenis“, stiprindama ryšius su Venesuela per karinę pagalbą ir susitarimus energetikos srityje. Be to, po penktadienį (rugsėjo 26 d.) vykusių karinių pratybų Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad iki 2020 m. Rusija sukonstruos naujo tipo karinius laivus, taip pat ir branduolinius povandeninius laivus, bei oro ir kosmoso gynybos sistemas.

Tuo tarpu JAV valstybės sekretorė Candoleezza Rice teigia, kad šios priemonės nepaveiks jėgų balanso branduolinio sulaikymo sferoje. Taip pat JAV kariuomenės atstovai rusų planus didinti gynybos išlaidas interpretuoja kaip Maskvos siekį modernizuoti savo karines pajėgas.

Visgi karas Gruzijoje aiškiai pertvarkė prioritetus. JAV ir Europa susivienijo ir pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Kaukaze, kai Rusijos lyderiai ėmė megzti ryšius su tokiomis valstybėmis kaip Venesuela, kurios siekia atsverti JAV galią. Be to, karas Gruzijoje išryškino ir Rusijos karinio pasirengimo trūkumus.

Taigi, pasak Rusijos prezidento, šalies karinės pajėgos taip pat bus patobulintos iki „nuolatinės kovinės parengties“, į kurią įeis ir karinių mokymų bei tyrimų tobulinimas. Kaip teigia nepriklausomas Rusijos kariuomenės analitikas Aleksandras Goltsas, tokiais pareiškimais Maskva tiek rusams, tiek užsieniečiams nori pasakyti, kad Rusija „stojasi ant kojų“. Kitaip tariant, Rusija siekia elgtis kaip didžioji valstybė – galia.

Susitikime Venesuelos prezidentas H. Chavezas ir D. Medvedevas sutarė suformuoti Rusijos ir Venesuelos energetikos konsorciumą, kuris dalysis ištekliais, kad išgautų ir parduotų naftą bei dujas. H. Chavezas susitarimą apibūdino kaip „užgimusį milžiną“.

Be to, Venesuela ir Rusija imasi kitų bendrų projektų, pvz., svarstoma bendradarbiauti statant branduolinius reaktorius arba dėl bendro banko įkūrimo ir bendrų karinių pratybų planų.

Galų gale Venesuelos prezidentas patvirtino savo paramą Rusijai dėl jos karinių veiksmų Gruzijoje.

Penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai penktadienį (rugsėjo 26 d.) sutarė dėl rezoliucijos dėl Irano branduolinės programos. Šios rezoliucijos projektas pasirodė po to, kai Rusija atmetė pasiūlymą dėl grupės susitikimo šiuo klausimu.

Naujoji rezoliucija papildo ankstesnes rezoliucijas, taikytas Iranui, tačiau nenumato naujų sankcijų. Be to, šis užsienio reikalų ministrų susitikimas buvo neoficialus. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad pritaria naujai rezoliucijai, tačiau prieštarauja, kad būtų skiriamos naujos sankcijos.

Pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.