Oficialūs Baltarusijos parlamento rinkimų rezultatai, pagal kuriuos opozicija nelaimėjo nė vienos vietos šalies parlamente, iškėlė daug dilemų tiek Baltarusijos opozicijai, tiek jos Vakarų partneriams.

Politiniai oponentai turės išsiaiškinti, kaip išgyventi padidėjusios tiek valdžios, tiek rinkėjų marginalizacijos sąlygomis. Tuo tarpu Vakarai turės apsispręsti, ar toliau norės remti akivaizdžiai neefektyvią opoziciją, ar, atvirkščiai, pradės dialogą su šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka, kuris neseniai išreiškė norą atšildyti santykius su ES ir JAV.

Opozicijos lyderiai teigia, kad rinkimai buvo suklastoti. ESBO rinkimų stebėjimo misija taip pat tvirtina, kad rinkimai mažai atitiko ESBO demokratinių rinkimų kriterijus, nepaisant „smulkių patobulinimų“. Kaip rašoma ataskaitoje, balsavimas „buvo gerai organizuotas, bet procesas žymiai pablogėjo, skaičiuojant balsus“.

Opozicija planavo boikotuoti šiuos parlamento rinkimus, tačiau pakeitė nuomonę dėl Vakarų, kurie norėjo, kad šiuose rinkimuose dalyvautų opozicijos atstovai, spaudimo. Tai paskatino gandus dėl slapto Vakarų ir A. Lukašenkos susitarimo, kad šis leis keliems opozicijos kandidatams laimėti vietų parlamente.

Visgi parama opozicijai ir valdančiojo režimo izoliavimas nėra vienintelis kelias Vakarams. Opozicijos aktyvistas Aleksandras Kozulinas žurnalistams teigė nebetikintis, kad tolesnė A. Lukašenkos izoliacija gali būti produktyvi.

Baltarusijos politikos komentatorius Vitalis Tsyhankou teigia, kad „suklastoti“ rinkimai yra „moralinis“ pasiteisinimas Baltarusijos opozicijos politiniam neefektyvumui. Taip pat V. Tsyhankou ir kiti analitikai daro išvadą, kad Vakarai daugiau gali nebeatsižvelgti į tokį pasiteisinimą.

Baltarusijos politikos analitikas K. Pazniakas teigia: „Jei anksčiau Vakarai veikė pagal kai kurias opozicijos rekomendacijas, tai šiuo metu susiklostė kitokia situacija“.  Pasak jo, dabar Vakarų moralinė ir finansinė parama bus skiriama pagal veiksmus, o ne pagal opozicijos pažadus. Be to, Baltarusijos opozicija toliau išgyvena marginalizacijos, kuri diskredituoja opoziciją, kaip politinę alternatyvą, procesą.

Taigi, pagal analitikų vertinimus Baltarusijos opozicija gali greitai patirti rimtų permainų savo viduje.

Pagal 2008 m. rugsėjo 29 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.