Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Smūgis Monro doktrinai (I) (1)

Aušra Radzevičiūtė
2008 10 02

Praėjusią savaitę jau septintą kartą į Rusiją atskubėjęs ekscentriškasis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pakeliui žurnalistams mestelėjo, kad turime reikalų su nauja geopolitine dinamika, kuri verčia skubėti. Milžiniškas problemas finansų sektoriuje sprendžiančioms JAV suduotas „smūgis žemiau Meksikos“: Karibų jūroje plaukios rusų karinio laivyno desantas, kurio priešakyje – atominis kreiseris „Piotr Velikij“.

JAV Atstovų Rūmus jau pasiekė rezoliucijos projektas, kuriame smerkiami Rusijos žingsniai siunčiant į Venesuelą strateginius bombonešius TU-160 ir karinius laivus. Rezoliucijoje tai vadinama provokacija, pažeidžiančia Monro doktriną, – dar XIX amžiuje JAV prezidento Jameso Monroe suformuluotą principą: Šiaurės ir Pietų Amerika yra zonos, kuriose jokia Europos šalis, tarp jų ir Rusija, negali turėti jokių kolonijinių ir politinių pretenzijų. Pasak Monro doktrinos, bet kokie mėginimai įkelti koją į Ameriką yra laikomi grėsme taikai ir JAV saugumui.

Naujienų agentūra „Reuters“ straipsnyje „Rusų meška JAV „galiniame kieme“ cituoja Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento oficialų atstovą Seaną McCormacką, kuris rusų karinio laivyno planuojamą kelionę į Karibus įvertino su pajuoka: „Man kažkas pasakojo, kad laivus lydi buksyras tam atvejui, jei šie sugestų… Įdomu vien tai, kad jiems apskritai pavyko rasti kažkokių laivų, galinčių įveikti tokį atstumą.“

„Reuters“ reziumuoja: „Puikus viešosios diplomatijos pavyzdys? Ne, greičiau tai – bendro Busho administracijos demonstruojamo pasidygėjimo Rusija išraiška ir stereotipinis rusų laivyno įsivaizdavimas kaip metalo laužo krūvos.“

Vienaip ar kitaip – rusai nusitaikė į Karibus. JAV leidinys „Investor‘s Business Daily“ rugsėjo 29 d. vedamajame pažymi, kad suduoti smūgį nusilpusioms JAV rusus pakurstė H. Chavezas, o Kremlius tam nesipriešino. Maža to, Rusijos premjeras V. Putinas pareiškė, kad Lotynų Amerika tampa prioritetine Rusijos užsienio politikos kryptimi – pinigai ir ginklai keliaus ne tik į Venesuelą, bet ir kitiems antiamerikietiškai nusiteikusiems Karibų baseino režimams. Kremlius jau pažadėjo modernizuoti Nikaragvos karines oro pajėgas, o Kuba, savo ruožtu, gaus naują kosminio ryšio stotį ir naujas galimybes žvalgybai.

„Toks Maskvos dosnumas rodo, kad Putino ketinimai rimti ir rusų buvimas šiame regione tik stiprės. Nikaragva, Kuba ir Venesuela išsidėsčiusios trijuose strateginiuose Karibų jūros baseino taškuose, tai potencialiai gali leisti Rusijai visiškai kontroliuoti šį regioną“, – rašo „Investor‘s Business Daily“. Anot leidinio, tai jau kelia grėsmę, kad geografiškai nuo JAV bus atkirstos dvi svarbios jų sąjungininkės Lotynų Amerikoje – Kolumbija ir Panama. Bet svarbiausia – suduotas pats rimčiausias smūgis JAV jūriniam susisiekimui: 60 proc. visų JAV sunaudojamų energetinių resursų atkeliauja jūros keliu ir 64 proc. iš jų turi kirsti Karibų jūrą, kad pasiektų Meksikos įlankoje esančias naftos perdirbimo gamyklas, uostus ir vamzdynus. Dalis šio importo turi kirsti Panamos kanalą.

„Rusų ryšio sistemos, povandeniniai laivai ir kreiseriai, be jokios veiklos besisukinėjantys regione, taps problema, net jei ir nebus prieita iki šaudymo. Bet kokie šių laivų veiksmai gali trukdyti laivybai ir, mažų mažiausiai, užlaikyti JAV svarbius krovinius. Mūsų akyse uraganai griovė amerikiečių prekybines ir energetines komunikacijas, o dabar tokį pat efektą be jokių gamtos kaprizų gali sukurti rusų buvimas“, – rašo „Investor‘s Business Daily“.

Minėtas septintasis Venesuelos lyderio H. Chavezo apsilankymas Rusijoje, šįkart Orenburge, buvo trumpas, bet gana produktyvus. Pirma, rugsėjo 26 d. šalių energetikos ministerijos pasirašė Memorandumą dėl naftos ir dujų konsorciumo steigimo ir sutarė parengti specialų vyriausybinį susitarimą, reguliuojantį Rusijos ir Venesuelos santykius šioje srityje. Į būsimą konsorciumą kontrolinio akcijų paketo turėtojo teisėmis įeis „Petroleos de Venezuela S. A.“ ir kelios stambios rusų dujų bei naftos kompanijos. Rusijos energetikos ministras Sergejus Šmatko netrukus spaudai pareiškė, kad greičiausiai tai bus „Gazprom“, „Rosneft“, „TNK–BP“, „Surgutneftegaz“ ir „LUKoil“. Tikimasi, kad naujasis konsorciumas pradės veiklą jau kitų metų pavasarį, o galimos rusų investicijos – „dešimtys milijardų dolerių“.

Rusijos ketinimų rimtumą rodo ir šiomis dienomis „Gazprom“ direktorių taryboje duotas nurodymas parengti programą dėl dujų ir naftos geologinės žvalgybos už Rusijos ir NVS ribų iki 2020 metų.  Perspektyviausiais regionais laikomi Indijos šelfas Bengalijos įlankoje, Vietnamo šelfas Kinijos jūroje ir Urumako-1 bei Urumako-2 telkiniai Venesuelos šelfe.

Dar vienas gana svarbus Venesuelos lyderio laimėjimas Rusijoje – gautas daugiau kaip 1 milijardo JAV dolerių kreditas rusiškai ginkluotei pirkti. Vokiečių laikraštis „Die Welt“ rašo, kad H. Chavezas Maskvai – aukščiausios klasės rusų ginklų kalyklos klientas: vien tik 2005–2007 m., remiantis oficialia informacija, Karakasas pasirašė sutarčių dėl rusiškos ginkluotės tiekimo už 4,4 mlrd. JAV dolerių ir į Venesuelą jau nugabenta 10 tūkst. automatų AK-103, atskiromis partijomis siunčiami naikintuvai Su-30MK2 ir 50 sraigtasparnių.

„Nors ir po šiokių tokių abejonių, dabar Maskva naujajam shop-tour skyrė 1 mlrd. dolerių kreditą. Šaltiniai teigia, kad Chavezas susidomėjo dvidešimčia priešlėktuvinės gynybos kompleksų „Tor-M1“ ir trimis dyzeliniais „Varšavianka“ klasės povandeniniais laivais“, – rašo „Die Welt“.

Vokiečių laikraščio teigimu, H. Chavezas Rusijai reikalingas kaip įrankis, be to, jis buvo vienas iš nedaugelio pasaulio politikų, kurie palaikė Rusijos veiksmus Gruzijoje. Savo nuomonę H. Chavezas pakartojo ir Orenburge. Pasak „Die Welt“, šiuo klausimu, o ir kuriant antiamerikietišką frontą, Maskvai reikalinga bet kokia pagalba, net jeigu Chavezo reputacija ne iš geriausiųjų. „Po nesenos vicepremjero Igorio Sečino turnė po Kubą, Nikaragvą ir Venesuelą, maskvietiška spauda vėl pradėjo svajoti apie galimą Rusijos uniją „JAV pašonėje“, – reziumuoja leidinys.

Rusijos mokslų akademijos Lotynų Amerikos instituto vedėjas Emilis Dabagianas atkreipia dėmesį, kad naftos iki valios turinti Venesuela rusiškus ginklus perka kreditan, nes H. Chavezas garsėja savo dosnumu vargingiems kaimyniniams kairiosios pakraipos režimams. Tad galbūt viena iš Maskvos sąlygų – Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimas…

Dažni H. Chavezo vojažai į Rusiją, žinoma, neapsieina be ideologinio turinio: Venesuelos lyderis yra nepakeičiamas daugiapolio pasaulio šalininkas. Jis pirmas pasirengęs smeigti peilį Jungtinėms Amerikos Valstijoms į nugarą, tačiau tuo pat metu gana sėkmingai pardavinėja joms naftą. Ar šis ekscentriškas raudonus marškinius dėvintis, necenzūriniais žodžiais Vašingtoną plūstantis politikas tikrai gali būti Rusijos sąjungininkas?

„Reuters“ daro išvadą, kad rusai pasirengę kurti savąjį Monro doktrinos variantą – ginti savo įtakos zonas nuo JAV kišimosi ir šiam tikslui pasiekti pasiryžę išnaudoti visas galimybes parodyti Vašingtonui, kad ir Maskva turi raumenų. Įrankio vaidmeniui tinka ir H. Chavezas, kurio turbūt nevertėtų vadinti patikimu sąjungininku. Jau ne kartą pastebėta, kad jo apsilankymai Rusijoje parodė „ženklų kultūrinį disonansą“, rašo „Reuters“. Tai jis užmiršo atsinešti vainiką prie Nežinomo kareivio kapo, tai staiga skleisdamas kung fu garsus šoko ant V. Putino – pagarsėjusio Rytų kovos menų žinovo, – kuris liko stovėti akmeniniu veidu…

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras