Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Prisvilęs Baltarusijos eksperimentas

Palmyra Krupenkaitė
2008 10 04

http://www.publiuspundit.com/wp/index.php/?m=200603Baltarusijoje seniai nebuvo rinkimų, kurių rezultatų laukta taip įtemptai. Tačiau jie parodė, kad toje šalyje viskas lieka po senovei - Baltarusijos opozicija neiškovojo nė vienos vietos parlamente.

Dar praėjusią savaitę atrodė, kad Aleksandras Lukašenka įsileis į parlamentą bent kelis opozicijos atstovus, nes sutiko su tokia galimybe derėdamasis su Vakarais. Tai turėjo būti tarsi nedidelis, tačiau svarbus laisvės gurkšnis toje šalyje. Išsigandęs, kad jo šalį gali ištikti Gruzijos likimas, A. Lukašenka ėmė žvalgytis į Vakarus. Prieš rinkimus jis išleido iš kalėjimo politinius kalinius ir tarp 263 kandidatų į 110 vietų Baltarusijos parlamentą atsidūrė net 70 A. Lukašenkos priešininkų, kuriuos iškėlė Baltarusijos demokratinės jėgos. Opozicijos kandidatai nebuvo suiminėjami už pasakytas kalbas, jiems leista vesti agitacinę kampaniją ir valstybinėje žiniasklaidoje jų kalbos nebuvo cenzūruojamos. Jie galėjo net 5 minutes pasirodyti per valstybinę televiziją. Todėl paskutinis Europos diktatorius nesikuklindamas sekmadienio rinkimus pavadino pavyzdiniais. Tačiau...

„Nė vienas opozicijos žmogus į parlamentą nepateko, bent jau iš tų, kurie priklauso politinėms partijoms“, - vakar per spaudos konferenciją pareiškė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina.

Opozicija nenustebo

Opozicija to ir tikėjosi. Jau sekmadienio vakarą, iš karto, kai tik užsidarė rinkimų apylinkės, Minske įvyko nesankcionuotas mitingas, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių su plakatais „Stop Luka“, „Reikalaujame naujų rinkimų“, „Diktatūros vieta šiukšliadėžėje“. Mitinge opozicija pavadino rinkimus farsu ir pareikalavo surengti naujus, nes įvykusieji neatitiko teisingumo principų, per juos buvo daugybė pažeidimų ir kelis kartus padidintas rinkimuose dalyvavusių žmonių skaičius.

Mitingo valdžia neišvaikė, nors Baltarusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Naumovas pavadino jį neteisėtu ir provokuojančiu ir net pažadėjo įvertinti opozicijos elgesį kartu su prokuratūros atstovais.

Nepaisant to parlamento rinkimai A. Lukašenkos tėvonijoje vertinami kaip neįprastas eksperimentas ir savotiškas Europos Sąjungos koketavimas su paskutiniu Europos diktatoriumi, nors iš tiesų jie turėtų būti laikomi įžeidimu Briuseliui, dėjusiam į juos daug vilčių.

Nieko naujo nebus

Jau daug metų Baltarusijos parlamentas labai vieningas. Visi jo nariai rėmė A. Lukašenką ir jis rėmė visus parlamentarus, nors nei vieno, nei kitų nebuvo linkę pripažinti Vakarai. Taip bus ir toliau. Naujai išrinktas parlamentas ir toliau nevaidins jokio vaidmens, nes viską spręs A. Lukašenka. Tačiau tai, kad sekmadienio rinkimuose dalyvavo ir opozicijos atstovų, rodo, jog rinkimus gali pripažinti Europos Sąjunga ir Baltarusijai gali būti atšauktos sankcijos. Gali būti teigiama, kad Baltarusijoje jau nebėra diktatūros, nors pranešdama sekmadienio rinkimų rezultatus Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė kalbėjo tai, ką prezidentas liepė, t. y. kad rinkimai buvo skaidrūs ir sąžiningi.

Įdomu, kaip juos įvertins ES, žadėjusi, jog jei opozicija parlamente laimės kelis procentus vietų, to pakaks, kad požiūris į Lukašenkos valdomą valstybę pasikeistų. Ji bando patraukti A. Lukašenką į Vakarų pusę aštrėjant jo konfliktui su Maskva. Europa mano, kad tokiu svarbiu momentu, kai sprendžiamas viso žemyno ir visos kartos likimas, vertėjo priimti tokį sprendimą, nors jis ir yra rizikingas.

Jam linkęs pritarti net Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Jis teigia, kad tai pirmas svarbus posūkis Rytų Europos politikoje. R. Sikorskis prisipažino naiviai tikėjęsis, jog santykiai su Baltarusija gali pagerėti, nes iki šiol buvusi kažkur Europos Sąjungos politikos užribyje ši valstybė po Rusijos agresijos prieš Gruziją staigiai atsidūrė pirmoje vietoje. Todėl ir vertėjo A. Lukašenkai duoti šansą, nes daugiau nebebuvo kam jį duoti.

Tačiau tai nereiškia, kad į jo veiksmus bus žiūrima pro pirštus. Rinkimus būtina įvertinti objektyviai, nes A. Lukašenka - gudrus žaidėjas, viena akimi vis dar žiūrintis į Maskvą. Kiek jis iš tiesų pasikeitė, paaiškės po savaitės, kai su vizitu į Baltarusiją atvyks Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Tame strateginiame žaidime ES turės būti labai akyla ir jai gali tekti pripažinti, kad suklydo bandydama pervilioti A. Lukašenką į Vakarų pusę ir taip patyrė pralaimėjimą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras